Irano raketos „Ghadr“, „Emad“ ir „Sejjil“, paleistos iš šalies šiaurės, teoriškai galėtų pasiekti taikinius Ukrainoje, nes jų nuotolis siekia apie 2 tūkst. kilometrų. Didžiausią grėsmę kelia „Khorramshahr“ – ilgiausio nuotolio šios klasės Irano raketa, per bandymus pademonstravusi iki 4 tūkst. km siekiantį nuotolį.
„Khorramshahr“ gali sklaidyti iki 20 kovinių elementų
„Ghadr“ ir „Emad“ yra vienpakopės, skystuoju kuru varomos raketos, sukurtos „Shahab-3“ pagrindu. Jų paleidimo masė siekia apie 19 tonų, ilgis – 16,6 metro, o atskiriama kovinė galvutė sveria maždaug 750 kg.
Naujesnės „Emad“ versijos kovinė galvutė turi aerodinaminius paviršius. Iranas teigia, kad ji gali manevruoti skrydžio metu, tačiau 2021 m. bandyme raketa nuskriejo apie 1 800 km.
Dviejų pakopų kietojo kuro „Sejjil“ gali būti greičiau parengiama paleidimui. Ji sveria apie 26,6 tonos, yra 17,6 metro ilgio ir 2 tūkst. km atstumu gali gabenti maždaug 700 kg kovinę galvutę. Trumpesniu nuotoliu jos kovinė apkrova gali siekti iki 1 500 kg.
2017 m. pirmąkart pristatyta „Khorramshahr“ konstrukciškai siejama su Šiaurės Korėjos BM-25 „Musudan“. Maždaug 2 tūkst. km nuotolio versija gali gabenti iki 1 500 kg kovinę galvutę, o iki 4 tūkst. km galinti nuskrieti modifikacija, tikėtina, turi lengvesnę kovinę galvutę.
Šiai raketai Iranas sukūrė kovinę galvutę su iki 20 subamunicijos elementų, kurie gali būti išsklaidyti maždaug 8 km spinduliu. Tokia konstrukcija apsunkintų priešraketinę gynybą.
THAAD ir „Arrow“ skirtos tokioms raketoms perimti
Vidutinio nuotolio Irano balistinėms raketoms perimti reikalingos tokios sistemos kaip THAAD ir „Arrow“. „Patriot“ galimybės būtų ribotos: jos priklausytų nuo raketos trajektorijos, greičio ir kovinės galvutės manevringumo.
„Khorramshahr“ perėmimo sėkmę lemtų ir tai, kada nuo raketos atsiskiria galvutė su subamunicija. Tikslių šio proceso parametrų nėra žinoma, nes ši raketa naudota retai.
„Defence Express“ vertinimu, Irano raketinį potencialą susilpnino Izraelio ir JAV smūgiai į paleidimo įrenginius, sandėlius, gamybos pajėgumus bei komponentų fabrikus operacijos „Epic Fury“ metu.
Teheranas grasino po Ukrainos smūgių Kaspijos jūroje
Liepos 25 d. Ukrainos saugumo tarnyba pranešė Kaspijos jūroje smogusi projekto 12418 raketiniam kateriui „Molnija“ ir krovininiams laivams „Port Olya 2“ bei „Begey“. SBU teigė, kad abu krovininiai laivai gabeno karinius krovinius tarp Irano ir Rusijos, tačiau šių smūgių rezultatai nebuvo nepriklausomai patvirtinti.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis liepos 27 d. pareiškė, kad Iranas jau faktiškai dalyvauja Rusijos kare prieš Ukrainą, tiekdamas Kremliui „Shahed“ dronus, jų gamybos technologijas ir kitą ginkluotę. Jis taip pat sakė, kad Ukraina turi veikti atsargiai ir neleisti atsiverti naujam karo frontui.
Tą pačią dieną Irano parlamento Nacionalinio saugumo komisijos pirmininkas Ibrahimas Azizi pareiškė, kad Ukraina „netrukus supras“, jog Teheranas nepalieka veiksmų prieš Iraną be atsako.
Irano užsienio reikalų ministerija liepos 25 d. pasmerkė smūgį laivui Kaspijos jūroje ir pareiškė pasiliekanti teisę ginti šalies nacionalinius interesus bei saugumą. Kitą dieną užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi smūgį pavadino šiurkščiu JT Chartijos pažeidimu ir tvirtino, kad jį esą nurodė surengti Izraelis, siekdamas įtraukti Europą į savo karą.
