Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius naujajam premjerui Mindaugui Sinkevičiui pataria Vyriausybei neapsiriboti lėšų perskirstymu – valstybė, jo teigimu, turi rūpintis ir tuo, kaip pinigus uždirbti bei surinkti. Pramonininkai tikisi, kad liepos 14 dieną pareigas pradėjęs eiti M. Sinkevičius daugiau dėmesio skirs verslui, gamybai ir pramonei.
Pramonininkai tikisi didesnio dėmesio gamybai
Seimas liepos 14 dieną 72 balsais už, 29 prieš ir 4 susilaikius pritarė M. Sinkevičiaus pateiktai XXI Vyriausybės programai. Tą pačią dieną prisiekė Vyriausybės nariai, o M. Sinkevičius pradėjo eiti ministro pirmininko pareigas.
V. Janulevičius sakė tikintis, kad savivaldos patirties turintis premjeras bus artimesnis ūkiui. Jo vertinimu, savivalda kasdien sprendžia verslo ir gamybos problemas, todėl naujasis Vyriausybės vadovas galėtų geriau suprasti pramonės poreikius.
Pramonininkų konfederacijos vadovas priminė, kad pramonės dalis Europos Sąjungos BVP, jo pateikiamais duomenimis, nuo 17,4 proc. 2006 metais sumažėjo iki 14,3 proc. Jis tai vadino argumentu skubiau rūpintis pramonės augimu.
Kaip sektiną socialdemokratų premjero pavyzdį V. Janulevičius minėjo Algirdą Brazauską. Anot jo, A. Brazauskas gerai išmanė ūkį ir buvo tarp socialdemokratų, kurie rūpinosi ekonomikos plėtra.
Janulevičius ragina spartinti kapitalo ir inovacijų politiką
V. Janulevičius ragino kurti bendrą kapitalo rinką, palengvinti įmonių prieigą prie kapitalo ir stiprinti startuolių ekosistemą. Jo teigimu, Europoje sukurtas potencialas neturėtų atsidurti už Atlanto.
Jis kalbėjo apie 35 trln. eurų sąskaitose laikomą kapitalą, tačiau Europos Komisija nurodo apie 10 trln. eurų ES mažmeninių santaupų, laikomų bankų indėliuose. Komisija Taupymo ir investicijų sąjungą pristato kaip priemonę gilinti ir integruoti kapitalo rinkas bei nukreipti santaupas į produktyvias investicijas, nors visam jos poveikiui būtinos ir nacionalinės reformos.
Pramonininkų konfederacijos prezidentas taip pat teigė, kad JAV BVP esą pasiekė 30 trln. eurų, o Europos – apie 20 trln. eurų, nors 2017 metais skirtumas buvo tik 1,4 trln. eurų. Jis lėtesnį Europos augimą siejo su sprendimų priėmimo greičiu, nes reikia suderinti 27 valstybių pozicijas, taip pat su investavimo ir inovacijų diegimo ribojimais.
Kalbėdamas apie „Horizon Europe“, V. Janulevičius sakė, kad ankstesnio laikotarpio programos biudžetas siekė apie 112 mlrd. eurų, o naujasis viršytų 170 mlrd. eurų. Europos Komisijos aktualioje informacijoje 2021–2027 metų programos orientacinis finansavimas nurodomas 93,5 mlrd. eurų, o 2028–2034 metų programai siūloma 175 mlrd. eurų.
Jo manymu, nepakanka viešaisiais pinigais finansuoti tyrimus – jų rezultatus būtina įgyvendinti Europoje ir Lietuvoje. „Horizon Europe“ paramos gavėjams rezultatų sklaida ir panaudojimas yra teisinė pareiga.
Pramonininkų vadovas perspėja dėl perskirstymo politikos
V. Janulevičius kritikavo, jo vertinimu, socialdemokratų polinkį į perskirstymą ir įspėjo, kad Lietuva gali artėti prie „Pietų Europos sindromo“. Jis taip pat iškėlė prielaidą, kad mažesnis jaunesnės kartos siekis užsidirbti galėtų lėtinti šalies raidą.
Anot jo, Lietuva veikia globalioje rinkoje ir eksportuoja į pasaulį, todėl vidaus sprendimų negalima vertinti atsietai nuo tarptautinės konkurencijos.
Pristatydamas Vyriausybės programą Seime, M. Sinkevičius žadėjo socialiai teisingą ir ekonomiškai stiprią Lietuvą bei Vyriausybę, atvirą pasiūlymams ir dialogui su skirtingomis visuomenės grupėmis.
