JAV 2025 m. rugsėjo 12 d. apkaltino Kiniją destabilizuojančia veikla prie ginčijamos Skarboro seklumos Pietų Kinijos jūroje. Ši žuvų gausi koralinė atolo teritorija yra maždaug už 240 km nuo pagrindinės Filipinų Lusono salos, o į ją konkuruojančias pretenzijas reiškia Pekinas ir Manila.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad Vašingtonas remia Filipinus ir atmeta Kinijos „destabilizuojančius planus“ Skarboro seklumoje.
Jis Kinijos sumanymą paskelbti seklumą gamtos rezervatu pavadino dar vienu spaudimo būdu plėsti plačias teritorines ir jūrines pretenzijas Pietų Kinijos jūroje kaimynių sąskaita. JAV teigimu, Pekinas savo pretenzijoms pagrįsti pasitelkia abejotinus aplinkosauginius argumentus.
Kinijos Valstybės taryba rugsėjo 10 d. patvirtino Huangyan Dao nacionalinio gamtos rezervato steigimą. Pekinas Skarboro seklumą vadina Huangyan Dao.
Kinijos nacionalinė miškų ir pievų administracija nurodė, kad rezervatas apimtų 3 523,67 ha: 1 242,55 ha branduolinę zoną ir 2 281,12 ha eksperimentinę zoną. Oficialiai deklaruojamas jo apsaugos objektas – koralinių rifų ekosistema.
Filipinų užsienio reikalų departamentas rugsėjo 12 d. Kinijai pateikė diplomatinį protestą, pavadinęs jį tvirtu, nedviprasmišku ir oficialiu prieštaravimu rezervato planui. Pekinas atsakė, kad rezervato steigimas priklauso Kinijos suverenitetui, atmetė protestą ir paragino Manilą nutraukti, jo teigimu, pažeidimus bei provokacijas.
2016 m. arbitražas pagal JT Jūrų teisės konvenciją nusprendė, kad Kinijos plačioms istorinėmis teisėmis grindžiamoms pretenzijoms Pietų Kinijos jūroje nėra teisinio pagrindo. Kinija šį sprendimą laiko niekiniu ir nepripažįsta jo privalomumo. 2026 m. liepą 14 valstybių, tarp jų Lietuva, bei atskirai Europos Sąjunga dar kartą pabrėžė jo reikšmę.
