Opozicinės partijos iš esmės remia ilgalaikį susitarimą dėl daugiau kaip 5 proc. BVP gynybai po 2030 metų, tačiau socialdemokratų frakcija Seime kol kas neplanuoja nei tokios iniciatyvos, nei atitinkamos nuostatos įrašymo į strateginius dokumentus.
Liberalai ir konservatoriai siūlo susitarti ne vien dėl pinigų
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė palaikanti ilgalaikį susitarimą dėl gynybos politikos. Jos manymu, daugiau kaip 5 proc. BVP nuostata galėtų atsirasti Nacionalinio saugumo strategijoje, bet reikėtų ir atskiro, trumpo bei aiškaus partijų dokumento.
TS-LKD pirmininkas Laurynas Kasčiūnas siūlo susitarimo nesuvesti vien į finansavimo ribą. Jo teigimu, jame turėtų būti apibrėžtas gynybos modelis ir principai: visuotinis privalomas šaukimas, pasienio fortifikacijos bei kontrmobilumo priemonės, taip pat daugiasluoksnė oro gynyba miestams ir energetikos infrastruktūrai apsaugoti.
Konservatorių lyderis pabrėžė, kad nacionalinei divizijai pasiekus visišką operacinį pajėgumą, po 2030 metų jos išlaikymui gali prireikti ir daugiau nei 5 proc. BVP.
Valdantieji sako, kad sprendimą lems ateities situacija
Socialdemokratų frakcijos seniūnė Orinta Leiputė teigė, kad frakcija šiuo metu neplanuoja pradėti diskusijos dėl partijų susitarimo ar finansavimo nuostatos įtraukimo į strateginius dokumentus. Ji neatmetė svarstymo, jei iniciatyvą pateiktų Vyriausybė.
Pasak O. Leiputės, rinkėjų mandatą gavusios partijos turi gebėti reaguoti į tuo metu kylančius geopolitinius iššūkius, todėl ji nėra didelė tokių susitarimų šalininkė.
„Nemuno aušros“ atstovas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete Martynas Gedvilas skeptiškai vertino išankstinį pažadą dėl finansavimo po 2030 metų. Jo teigimu, poreikį turėtų lemti tuometė geopolitinė situacija, o biudžetas kasmet perskirstomas. Politikas pridūrė, kad frakcija šio klausimo dar neaptarė.
Strategijoje jau numatoma didesnė nei 5 proc. BVP riba
Lietuvos vadovai yra sutarę 2026–2030 metais krašto apsaugai skirti 5–6 proc. BVP. Šis finansavimas siejamas su nacionalinės divizijos vystymu ir Vokietijos brigados priėmimu.
Seimo patvirtintame 2026 metų biudžete gynybai numatyta 4,79 mlrd. eurų, arba 5,38 proc. BVP – 43 proc. daugiau nei 2025 metais. Apie 60 proc. šios sumos skiriama kariuomenės modernizacijai ir plėtrai, o ginkluotei bei karinei įrangai numatyta 1,7 mlrd. eurų.
Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis sako, kad esamą finansavimo lygį gali tekti išlaikyti ir po 2030 metų. Jo vertinimu, daugiau kaip 5 proc. BVP įsipareigojimą galima įtvirtinti tiek partijų susitarime, tiek Nacionalinio saugumo strategijoje, nors metinį biudžetą vis tiek tvirtina Seimas.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas prioritetą teikia šios nuostatos įrašymui į Nacionalinio saugumo strategiją. Birželio 17 dieną Krašto apsaugos ministerija nurodė, kad strategija Seime jau yra priėmimo stadijoje ir joje planuojama siūlyti 2030–2035 metais įtvirtinti didesnį nei 5 proc. BVP krašto apsaugos sistemos finansavimą.
