Vyriausybės nutarimo projekte siūloma Lietuvos kariuomenės nustatytose vietose karinio kontrmobilumo inžinerinių priemonių parkus įrengti iki 2028 m. gruodžio 31 d. Krašto apsaugos ministerija (KAM) terminą siūlo pratęsti, nes parkų tinklą numatoma plėsti nuo 27 iki 50 objektų.
2024 m. liepą priimtame Vyriausybės nutarime parkus buvo numatyta įrengti iki 2025 m. balandžio 1 d. Pagal naują projektą, bendrovė „LTG Infra“ turėtų sudaryti sąlygas laikyti ir sandėliuoti karinio kontrmobilumo inžinerines priemones.
Netoli Lietuvos sienų su Rusija ir Baltarusija kuriamuose parkuose saugomos kliūtys, skirtos priešo pajėgoms stabdyti: „drakono dantys“, surenkami „ežiai“, „ispaniški arkliai“, betoninės užtvaros, koncertina, kelio blokai ir jūriniai konteineriai.
Iki 2028 m. pabaigos taip pat siūloma įrengti rezervines kliūtis valstybinės reikšmės kelių ruožuose ir prie tiltų, o tiltuose numatyti konstrukcijas sprogmenims pritvirtinti.
Planą numatoma papildyti kontrmobilumo priemonių ruožu prie sienos su Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritimi. Jį siūloma įrengti iki 2028 m. gruodžio 31 d.
Pasienyje nuo patrulio tako į Lietuvos gilumą būtų formuojamas 20 metrų pločio ruožas, o kariuomenės nustatytose operacinėse vietovėse – 150 metrų pločio ruožai. KAM taip pat siūlo atsisakyti sumanymo Marijampolės savivaldybėje įrengti melioracijos griovių ir upelių tinklą – tinkamesnėmis vietomis ministerija laiko Vilkaviškio ir Šakių rajonus.
Vietoj anksčiau planuotų medžių ruožų siūloma kurti pelkes. Šią priemonę numatoma įgyvendinti iki 2030 m. pabaigos. KAM teigia, kad atkūrus hidrologinį režimą teritorija per kelerius metus taptų sunkiai pravažiuojama sunkiajai technikai be sudėtingos inžinerinės įrangos.
Ministerijos skaičiavimu, siūlomiems pakeitimams 2026–2030 m. iš Valstybės gynybos fondo papildomai gali reikėti apie 50 mln. eurų. Kontrmobilumo parkus 2023 m. pradėjo kurti tuometinė konservatorių Vyriausybė, remdamasi karo Ukrainoje patirtimi.
