Lenkija SMS žinutėmis informuos gyventojus, kai dėl masinių Rusijos atakų prieš Ukrainą į orą keliami šalies naikintuvai. Civilinio perspėjimo tvarka stiprinama po liepos 30-osios incidento, kai Rusijos sparnuotoji raketa Ch-101 pažeidė Lenkijos oro erdvę ir nukrito šalies rytuose esančioje Liublino vaivadijoje.
Lenkijos viceministrė portalui „Wirtualna Polska“ sakė, kad per liepos 30-osios incidentą karinė sistema sureagavo tinkamai, o civilinio informavimo sistema dabar tobulinama.
Tą naktį Rusija surengė kombinuotą smūgį prieš Ukrainą, panaudodama 358 oro atakos priemones. Tai buvo pirmoji per keturis mėnesius masinė ataka prieš Vakarų Ukrainą.
NATO, reaguodama į pavojų, pakėlė du Lenkijos F-16 naikintuvus, A330 degalų papildymo orlaivį, Lenkijos Saab 340 oro stebėjimo lėktuvą ir Mi-24 sraigtasparnį. Taip pat buvo aktyvuota antžeminė oro gynyba.
Apie 4 val. vietos laiku sprogimas buvo girdimas prie Tarnawa-Kolonia gyvenvietės Liublino vaivadijoje. Policija maždaug už dviejų kilometrų nuo pastatų aptiko apie 10 metrų pločio kraterį ir objekto nuolaužas.
Lenkijos gynybos viceministras Cezary Tomczykas liepos 30-osios vakarą nurodė, kad tai buvo Rusijos sparnuotoji raketa Ch-101, sprogusi atsitrenkusi į žemę. Oficialiai raketos tipą Lenkija patvirtino liepos 31 dieną.
Liublino prokuratūra pranešė, kad raketoje buvo „didelis kiekis“ sprogstamosios medžiagos. Krateris buvo apie 5 metrų gylio ir 10 metrų pločio. Kariuomenės teigimu, raketa greitai dingo iš radarų, o sraigtasparnis galimą smūgio vietą rado negyvenamoje teritorijoje; apie nukentėjusiuosius nepranešta.
Premjeras Donaldas Tuskas incidentą pavadino labai rimtu, tačiau sakė nematantis pagrindo manyti, jog Lenkija buvo tiesioginis Rusijos taikinys. NATO generalinis sekretorius Markas Rutte raketos įskridimą pavadino neatsakingu Rusijos veiksmu ir pavojinga jos karo prieš Ukrainą pasekme.
Rusijos gynybos ministerija teigė, kad per ataką smogė Ukrainos oro bazėms, ginklų gamykloms bei karinės telekomunikacijų ir logistikos objektams.
