Per pirmąjį 2026 metų pusmetį Lietuva panaudojo 30 proc. gynybai skirtų lėšų. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, kad iki metų pabaigos būtina parengti planą visiems numatytiems pirkimams įvykdyti ir asignavimams panaudoti.
Liepos 31 dieną Medininkuose R. Kaunas teigė, kad tuo pačiu metu 2024 ir 2025 metais buvo panaudota mažiau nei 30 proc. asignavimų. Anot jo, metų pabaigoje likusios lėšos paprastai įsipareigojamos sutartimis ir avansiniais mokėjimais.
Ministras tvirtino, kad šiemet asignavimų panaudojimas yra geresnis nei ankstesnius dvejus metus, nors eurais numatyta suma yra didesnė.
Krašto apsaugos ministerija remiasi sutarimais dėl didelių pėstininkų kovos ir pėstininkų transporto mašinų kontraktų. Tarp numatytų projektų – 100 švediškų pėstininkų kovos mašinų „CV90 MkIV“ įsigijimas, jų pristatymą planuojant pradėti 2028 metais.
KAM taip pat kreipsis į Vyriausybę dėl dronų perėmėjų įsigijimo. Vyriausybė jau pritarė bandomosios „Merops AS-3 Surveyor“ sistemos partijos pirkimui iš JAV bendrovės „Perennial Autonomy“ kartu su mokymais ir diegimu. Sistema skirta aptikti, sekti ir neutralizuoti dronus bei oro balionus.
Liepos 28 dieną premjeras Mindaugas Sinkevičius pareiškė, kad likęs 2026 metų pusmetis turi būti intensyvus, kad gynybos asignavimai būtų panaudoti skaidriai ir efektyviai.
R. Kaunas premjero prašymą pateikti lėšų panaudojimo planą įvertino palankiai. Jo teigimu, didesnis premjero dėmesys gali padėti šalinti biurokratines kliūtis, kurios kartais apsunkina pirkimų įgyvendinimą.
2026 metų biudžete KAM finansavimas kartu su Valstybės gynybos fondu sudaro 4,8 mlrd. eurų, arba 5,38 proc. BVP. Vyriausybės patvirtintame Nacionalinio saugumo strategijos projekte numatytas tikslas iki 2030 metų krašto apsaugai kasmet skirti ne mažiau kaip 5–6 proc. BVP.
Šis finansavimas siejamas su Lietuvos kariuomenės divizijos vystymu ir Vokietijos brigados priėmimu Lietuvoje.
