Darbuotoją galima įdarbinti nuotoliniu būdu, elektroniniu parašu pasirašyti sutartį ir per gana trumpą laiką suteikti prieigą prie įmonės sistemų. Tačiau mobiliojo ryšio paslaugos daugelyje organizacijų vis dar neatsiejamos nuo plastikinės SIM kortelės. Būtent šią grandį verslai vis dažniau bando skaitmenizuoti pasitelkdami eSIM technologiją, rašoma „Telia“ pranešime žiniasklaidai.
Skaitmeninė SIM kortelė, arba eSIM, yra technologinis sprendimas, leidžiantis telefone atsisakyti plastikinės kortelės. Paprastai tariant, telefono viduje jau būna įdiegtas lustas, į kurį abonentinė informacija, pavzydžiui, telefono numeris, perduodama skaitmeniniu būdu.
Pasaulinės mobiliojo ryšio industrijos asociacijos GSMA duomenimis, 2025 m. daugiau kaip 270 mobiliojo ryšio operatorių pasaulyje siūlė eSIM paslaugas išmaniesiems telefonams, o technologija veikė daugiau nei 120 šalių. Organizacija prognozuoja, kad iki 2030 m. eSIM sudarys 76 proc. visų pasaulio išmaniųjų telefonų ryšio jungčių.
Pasak „Telia“ produktų vadovo Kristijono Nalivaikos, elektroninis parašas, elektroninės sąskaitos ar nuotolinis klientų aptarnavimas jau seniai tapo įprasta verslo praktika. eSIM pratęsia tą pačią logiką – skaitmenizuoja procesą, kuriam iki šiol vis dar reikėjo plastiko ir fizinės logistikos.
„Iki šiol naujo darbuotojo prijungimas prie mobiliojo ryšio dažniausiai reiškė fizinės SIM kortelės perdavimą. Jei žmogus dirbo kitame mieste, teko organizuoti siuntimą ar vykti į saloną. Darbuotojų aprūpinimas ryšiu tampa panašus į kitų skaitmeninių paslaugų aktyvavimą: numerį galima priskirti nuotoliniu būdu, nereikia rūpintis SIM kortelių logistika, sandėliavimu ar siuntimu tarp miestų. Organizacijoms, kuriose dirba šimtai darbuotojų, tai reiškia mažesnes administracines sąnaudas ir spartesnį darbuotojų įvedimą į darbą“, – sako Kristijonas Nalivaika.
Be to, verslui vis labiau peržiūrint savo veiklą dėl tvarumo reikalavimų, net tokios iš pirmo žvilgsnio nedidelės detalės kaip SIM kortelės tampa platesnio pokyčio dalimi.
„Didelėse organizacijose SIM kortelių kiekis skaičiuojamas šimtais ar tūkstančiais. Atsisakant plastiko, transportavimo ir fizinės gamybos grandinės, poveikio aplinkai mažinimas tampa apčiuopiamesnis. Mūsų skaičiavimais, eSIM kortelės leidžia visiškai atsisakyti plastiko ir sumažina emisijas 46 proc., palyginti su tradicinėmis SIM. Todėl tvaresnių sprendimų paieškos prisideda prie to, kaip greitai prisijaukiname inovacijas ir kaip greitai jos paplinta“, – pastebi jis.
Saugesnis pasirinkimas
Neatsiejama IT vadovų ir saugumo specialistų kasdienio darbo dalis – duomenų apsauga. K. Nalivaikos teigimu, nors eSIM savaime neišsprendžia visų kibernetinio saugumo iššūkių, ji pašalina vieną iš fizinių pažeidžiamumo taškų: kortelės nebegalima tiesiog išimti iš telefono.
„Darbo telefone saugome gerokai daugiau informacijos nei kontaktai ar skambučių istorija. Dažnai tai yra prieiga prie vidinių sistemų, klientų informacijos, įvairių autentifikavimo priemonių. Daugeliui biuro darbuotojų tapo įprasta dirbti hibridiniu režimu, žmonės vyksta į komandiruotes. Todėl verslui svarbu ne tik apsaugoti patį įrenginį, bet ir užtikrinti, kad su juo susietas mobiliojo ryšio numeris bei prieigos priemonės nebūtų lengvai atskiriamos ar perkeliamos į kitą įrenginį“, – sako K. Nalivaika.
Jis priduria, jog visiško perėjimo prie eSIM artimiausiu metu dar nereikėtų tikėtis. Lietuvoje išlieka niuansų, susijusių su tam tikromis autentifikavimo paslaugomis, pavyzdžiui, mobiliuoju parašu, o dalis organizacijų vis dar laikosi konservatyvesnio požiūrio į naujas technologijas.
„Kol telefonai palaiko ir fizinę SIM kortelę, ir eSIM, dauguma organizacijų pokyčio neskubina. Tačiau istorija rodo, kad technologinius lūžius dažniausiai lemia ne vartotojai, o įrenginių gamintojai. Neatmesčiau scenarijaus, kad ateityje vis daugiau telefonų gamintojų pasiūlys modelius tik su eSIM. Tada tai nebebus pasirinkimas tarp dviejų technologijų, o naujas rinkos standartas, prie kurio teks prisitaikyti“, – sako K. Nalivaika.
