Premjeras Mindaugas Sinkevičius rugpjūčio 6 d. pareiškė, kad grėsmių Lietuvai lygis drastiškai nepasikeitė, tačiau jos išlieka. Taip jis reagavo į krašto apsaugos ministro Roberto Kauno perspėjimą apie galimą Rusijos bandymą ukrainietiškais dronais atakuoti kritinę infrastruktūrą Baltijos regione.
Antakalnio kapinėse Vilniuje žurnalistams kalbėjęs Vyriausybės vadovas sakė, kad tam tikras grėsmių lygis egzistuoja, tačiau dėl to Lietuvos gyventojai neturėtų papildomai baimintis.
Jis priminė ankstesnes hibridines grėsmes: Baltarusijos organizuotą nelegalią migraciją, dronų ir balionų incidentus. Sinkevičiaus teigimu, šios grėsmės išlieka, bet jų lygis drastiškai nepakito.
Prezidentas Gitanas Nausėda liepos 15 d. patvirtino turintis žvalgybos informacijos apie galimas ribotas kinetines operacijas, tikėtinai nukreiptas į kritinę infrastruktūrą Baltijos valstybėse arba Lenkijoje. Jis sakė, kad žvalgybos duomenyse nenurodyta nei galima atakos vieta, nei laikas.
Lietuvos institucijos stebi riziką energetikos ir transporto infrastruktūrai, įskaitant objektus, svarbius šalies elektros jungtims su Europos tinklu. Kaunas anksčiau teigė, kad Lietuvos oro erdvė ir teritorija nėra naudojama kariniams veiksmams, o į Rusijos taikinius skridę ukrainietiški dronai nuo kurso nuklysdavo dėl elektroninės kovos priemonių poveikio.
Rusija Nausėdos pareiškimus atmetė ir tvirtino, kad jie esą skirti NATO kariniam stiprinimui Baltijos šalyse pateisinti.
NATO nurodo, kad Rusijos priešiški veiksmai prieš Aljanso nares ir partneres, įskaitant oro erdvės pažeidimus, kibernetines atakas ir sabotažą, dažnėja. Nuo 2025 m. sausio NATO operacija „Baltic Sentry“ Baltijos jūroje stiprina kritinės povandeninės infrastruktūros apsaugą.
