Rusijos vicepremjeras Maratas Husnulinas rugpjūčio 6 dieną pareiškė, kad Maskva turėtų svarstyti geležinkelio jungtį iki Indijos vandenyno. Interviu TASS jis tai siejo su rizikomis Bosforo ir Hormūzo sąsiauriuose, kurias, jo teigimu, didina JAV ir Irano karas.
Husnulinas kaip galimą alternatyvą nurodė maršrutą per Turkmėnistaną, Iraną, Afganistaną ir Pakistaną, kuris leistų pasiekti Indiją.
Pareiškimas nuskambėjo padažnėjus atakoms prieš laivus ir uostų infrastruktūrą Juodojoje jūroje. Dėl karinių rizikų šiame baseine smarkiai pabrango krovinių gabenimas, o vežėjai pradėjo atsisakyti dalies reisų.
Liepą dėl padėties Artimuosiuose Rytuose sutriko Rusijos vadinamojo pietų maršruto tiekimas iš Jungtinių Arabų Emyratų per Iraną ir Kaspijos jūrą. Tai jau prisidėjo prie kai kurių prekių, tarp jų per „pilkojo importo“ schemas gabenamų išmaniųjų telefonų, kainų augimo Rusijoje.
Tarptautinio transporto koridoriaus „Šiaurė–Pietūs“ plane numatyta nutiesti 162 kilometrų geležinkelį tarp Astaros Azerbaidžane ir Rašto Irane. Jis turėtų užbaigti vakarinę koridoriaus atšaką ir leisti krovinius sausuma gabenti iki Irano Indijos vandenyno pakrantės uostų.
Rusija ir Iranas dėl projekto susitarė 2023 metais, jo vertė vertinama 1,6 mlrd. JAV dolerių. Birželį trasoje atnaujinti inžineriniai tyrimai, o Rusijos pareigūnai dar laukia vykdomosios statybos sutarties ir techninių klausimų išsprendimo. Alternatyvi rytinė atšaka per Kazachstaną, Turkmėnistaną ir Iraną jau veikia, tačiau jos pralaidumą riboja infrastruktūros stoka ir skirtingas geležinkelių vėžės plotis.
Husnulinas taip pat teigė, kad penkeriems metams užtikrinus statybų apimtis Rusijos statybų sektorius galėtų papildomai įsisavinti apie 1 trln. rublių per metus ir didinti pajėgumus.
