Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas rugpjūčio 7 d. susitiko su Pietų Korėjos ambasadoriumi Lietuvoje Joyoung Jeon ir aptarė galimą dviejų šalių bendradarbiavimą antidroninių sistemų bei mažosios oro gynybos pajėgumų srityje. Ministerijos pranešime nurodoma, kad kalbėta ir apie gynybos produkcijos gamybą pačioje Lietuvoje.
Ministras: svarbu ne tik kaina, bet ir pristatymo terminai
R. Kaunas pabrėžė, kad renkantis oro gynybos ir antidronines priemones lemia ne vien techninės savybės ir kaina.
„Įsigyjant oro gynybos ar antidronines sistemas, Lietuvai svarbu ne tik kokybė ir kaina, bet ir pristatymo terminai, todėl ieškome įvairių opcijų. Žvelgdami į ateitį, svarstome bendradarbiavimo su Pietų Korėjos gynybos pramone galimybes įsigyjant oro gynybos sistemas – 30–40 mm oro gynybos pabūklų srityje korėjiečiai yra vieni patikimiausių gamintojų ir galėtų užtikrinti greitą tiekimą“, – sakė ministras.
Susitikime taip pat aptartas pramoninis bendradarbiavimas ir galimybė gynybos produkciją gaminti Lietuvoje.
Abi šalys kaimynystėje turi priešišką režimą
Ministro teigimu, Lietuva ir Pietų Korėja yra panašios valstybės: abi kaimynystėje turi priešišką režimą ir privalo nuolat išlaikyti aukštą budrumo lygį. Tai, jo vertinimu, sudaro natūralų pagrindą glaudesniam bendradarbiavimui.
Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, pastaraisiais metais Lietuvos ir Pietų Korėjos santykiai įgavo tvirtą pagreitį, o kibernetinė gynyba ir toliau turėtų likti natūraliu abiejų šalių partnerystės ramsčiu.
Tai jau antras aukšto lygio kontaktas per mėnesį: liepos 8 d. NATO viršūnių susitikime Ankaroje R. Kaunas buvo susitikęs su Pietų Korėjos gynybos ministru – tuomet kalbėta apie gynybos pramonės bendradarbiavimą, oro gynybą ir kibernetinį saugumą.
Ketvirtadalis įsigijimų biudžeto – oro erdvei
Oro gynyba šiemet yra viena didžiausių Lietuvos kariuomenės išlaidų sričių. Kovą Krašto apsaugos ministerija skelbė, kad 2026 m. maždaug ketvirtadalis šalies įsigijimų biudžeto numatytas oro erdvės stebėjimui ir oro gynybai stiprinti.
Ministerija nurodo, kad Lietuva atskirai plėtoja dronų aptikimo ir neutralizavimo pajėgumus – svarbiausiems objektams apsaugoti diegiami jutikliai, barjerai, antidroninės ir elektroninės kovos priemonės.
Naujos sistemos pasieks kariuomenę 2027-aisiais
Lietuvos divizijos brigadoms skirtos mobiliosios trumpojo nuotolio oro gynybos sistemos MSHORAD turėtų būti pristatytos 2027 m. 2025 m. gruodį Lietuva už daugiau kaip 119 mln. eurų užsakė trečiąją tokią sistemą iš Švedijos bendrovės „Saab Dynamics“ – jos komponentai turi būti pristatyti 2026–2029 m.
Birželį Lietuvą pasiekė 7 mln. eurų vertės RBS-70 sistemos „Bolide“ raketų siunta. 2025 m. pasirašyta 320 mln. eurų vertės sutartis dėl šios amunicijos turėtų užtikrinti tiekimą 2026–2032 m.
