Virginijus Sinkevičius rugpjūčio 21 dieną pareiškė, kad Lietuvoje būtina įsteigti seksualinių nusikaltėlių registrą, apimantį nusikaltimus ne tik prieš vaikus, bet ir prieš suaugusiuosius. Jo teigimu, vien griežtos ir neišvengiamos bausmės nepakanka – ją atlikus turi būti taikomas gydymas, individualiai vertinama rizika ir tęsiama priežiūra.
Registras leistų tikrinti su pažeidžiamais žmonėmis dirbančius asmenis
V. Sinkevičius siūlo sukurti nacionalinę duomenų bazę ir įpareigoti pateikti pažymą įsidarbinant arba teikiant paslaugas vaikams, pažeidžiamiems žmonėms bei seksualinį smurtą jau patyrusiems asmenims.
Jo siūlymu, seksualiniam nusikaltėliui persikėlus į kitą Lietuvos regioną apie tai automatiškai turėtų būti informuojama vietos policija. Tokiems asmenims taip pat būtų taikomas atskiras periodinės prevencinės stebėsenos protokolas.
Dalis patikros sistemos Lietuvoje jau veikia. Nuo 2024 metų lapkričio 1 dienos su vaikais dirbantys arba reguliariai su jais kontaktuojantys žmonės privalo turėti teisėto darbo su vaikais QR kodą. Jis patvirtina, kad asmeniui netaikomi atitinkami darbo apribojimai.
Atskiro viešo seksualinių nusikaltėlių registro šalyje kol kas nėra. Duomenys apie tokius nusikaltimus kaupiami bendrame Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre.
Rugpjūčio 21 dieną Seimo pirmininkas Juozas Olekas ir beveik 30 parlamentarų taip pat įregistravo pataisas, numatančias viešą seksualinius nusikaltimus prieš vaikus padariusių asmenų sąrašą. Jame būtų skelbiami nuteistojo vardas, pavardė, gimimo metai, savivaldybė ir nuosprendžio įsiteisėjimo data. Informacija būtų viešinama penkerius metus.
Prezidentas Gitanas Nausėda tą pačią dieną pareiškė, kad tokia idėja yra svarstytina, tačiau pripažino dar neperskaitęs viso projekto. Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė rugpjūčio 17 dieną sakė, kad svarstomas dvejų arba penkerių metų duomenų viešinimo terminas, savanoriškas psichiatro skiriamas medikamentinis gydymas ir QR kodo reikalavimo išplėtimas religinėms bendruomenėms.
Po bausmės būtų derinamas gydymas ir priežiūra
V. Sinkevičiaus siūlomas minimalus priemonių paketas apimtų individualų rizikos vertinimą, medikamentinį gydymą, psichoterapiją, nusikaltėlių registrą ir aiškius stebėsenos protokolus.
Jis teigė, kad Pietų Korėjoje medikamentinį gydymą derinant su psichoterapija pakartotinių seksualinių nusikaltimų rizika sumažėjo maždaug aštuonis kartus.
Pietų Korėjos kriminologijos ir teisingumo instituto vertinime pakartotinį seksualinį nusikaltimą padarė vienas iš 64 gydytų asmenų, arba 1,6 proc., ir 19 iš 176 negydytų asmenų, arba 10,8 proc. Koreguotame modelyje seksualinio recidyvo rizika buvo 92 proc. mažesnė.
Vis dėlto tyrimo rezultatai nėra vienareikšmiai: vertinant ne vien seksualinius, o visų rūšių pakartotinius nusikaltimus, gydytų ir negydytų asmenų grupių skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas.
V. Sinkevičius taip pat paragino ilgus metus trukusio seksualinio išnaudojimo atvejais tirti ne vien pačius nusikaltimus. Pasak jo, būtina nustatyti ir institucines aplinkybes, dėl kurių toks išnaudojimas taip ilgai liko neatskleistas.
Jis itin griežtai įvertino mėginimus teisinti prieš vaiką nusikaltusį dvasininką. V. Sinkevičiaus teigimu, raginimai tokiais atvejais būti atlaidiems reiškia abejingumą ir aukai, ir visai religinei bendruomenei.
Nemokama pagalba aukoms būtų teikiama visą gyvenimą
2025 metais Lietuvoje užfiksuoti 422 seksualinį smurtą patyrę vaikai – vidutiniškai daugiau kaip vienas per dieną. Nuo visų formų smurto tais metais nukentėjo beveik 4 tūkst. vaikų.
Europos Tarybos vertinimu, maždaug vienas iš penkių vaikų Europoje patiria tam tikros formos seksualinį smurtą, o apie 80 proc. atvejų smurtautojas yra vaikui pažįstamas žmogus. V. Sinkevičius šį santykį apibūdino griežčiau: anot jo, keturi iš penkių nusikaltėlių yra ne nepažįstamieji, o žmonės, kurie vaikui turėtų būti autoritetai.
Jis siūlo seksualinės prievartos aukoms visą gyvenimą nemokamai teikti psichikos sveikatos paslaugas. V. Sinkevičiaus teigimu, kaltė, gėda ir patirtos traumos padariniai gali lydėti žmogų visą gyvenimą, nors dėl patirto smurto atsakomybė aukai nepriklauso.
