Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Aurelijus Veryga sekmadienį, rugpjūčio 23-iąją, pareiškė palaikantis diskusiją dėl cheminės kastracijos taikymo seksualinius nusikaltimus prieš vaikus padariusiems asmenims. Politikas pripažino nežinantis, kiek ši priemonė veiksminga ją taikančiose valstybėse, todėl pirmiausia siūlė išnagrinėti jų patirtį.
Veryga ragina taikyti visas galimas priemones
Laidoje „ELTA savaitė“ A. Veryga sakė, kad cheminė kastracija galėtų padėti suvaldyti dalį rizikų, tačiau nebūtų vienintelė ar visą problemą išsprendžianti priemonė.
„Nėra taip, kad tik registras arba tik įkalinimas paims ir išspręs pačią problemą. Turbūt nė viena ta kulka nebus sidabrinė“, – kalbėjo LVŽS pirmininkas.
Jo teigimu, siekiant apsaugoti vaikus reikėtų taikyti visas priemones, kurių veiksmingumą pagrindžia kitų valstybių patirtis. Politikas sakė, kad cheminę kastraciją būtų verta išbandyti net tuo atveju, jeigu ji padėtų išspręsti tik 5 proc. problemos arba apsaugotų vieną ar du vaikus.
Sinica siūlo kastraciją susieti su lygtiniu paleidimu
Seimo narys Vytautas Sinica rugpjūčio 19 dieną paskelbė įregistravęs Bausmių vykdymo kodekso pataisas, pagal kurias savanoriška cheminė kastracija galėtų tapti viena iš lygtinio paleidimo sąlygų už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus nuteistiems asmenims.
Projekte cheminė kastracija apibrėžiama kaip medikamentinis lytinio potraukio slopinimas. Jos taikymo sąlygas ir tvarką turėtų nustatyti sveikatos apsaugos ministras.
Pataisos parengtos po birželio 11 dienos Konstitucinio Teismo nutarimo. Teismas pripažino, kad Bausmių vykdymo kodekse nustatytas absoliutus lygtinio paleidimo draudimas šios kategorijos nuteistiesiems prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, nes neleidžia individualiai įvertinti kiekvieno atvejo.
Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė rugpjūčio 17 dieną taip pat ragino didinti savanoriško medikamentinio gydymo prieinamumą žmonėms, norintiems kontroliuoti seksualinį potraukį vaikams. Ministrės teigimu, tokį gydymą turėtų skirti psichiatras, o valstybė galėtų svarstyti vaistų kompensavimą.
Diskusiją paskatino kunigams pareikšti kaltinimai
Apie galimas papildomas prevencijos priemones prabilta viešumon iškilus byloms, susijusioms su Vilniaus arkivyskupijoje dirbusiais kunigais.
Generalinė prokuratūra rugpjūčio 11 dieną pranešė Vilniaus apygardos teismui perdavusi bylą, kurioje vienas kunigas kaltinamas 34 apysunkiais, sunkiais ir labai sunkiais nusikalstamais epizodais, galimai padarytais 2002–2025 metais.
Kaltinimai apima vaikų seksualinį prievartavimą, išnaudojimą pornografijai, tvirkinimą, disponavimą vaikų pornografija ir vaikų įtraukimą girtauti. Nukentėjusiaisiais pripažinta 11 asmenų, kuriems galimų nusikaltimų metu buvo nuo 12 iki 18 metų.
Generalinė prokuratūra ir Vilniaus arkivyskupija kaltinamųjų pavardžių neviešino, tačiau žiniasklaida nustatė, kad tai 56 metų Tadas Švedavičius ir 51 metų Ryšardas Peciunas. Su pagrindine byla susijusi byla dėl disponavimo pornografine medžiaga, kurioje vaizduojami vaikai, Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo perduota birželio pabaigoje. Joje kaltinamas R. Peciunas.
Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas yra nurodęs, kad T. Švedavičius prisipažino, bendradarbiauja su teisėsauga, prašo būti atleistas iš kunigystės ir žada atlyginti žalą nukentėjusiesiems. R. Peciunas savo kaltę neigia.
Rugpjūčio 20 dieną Vilniaus apygardos teismas dar šešiems mėnesiams pratęsė T. Švedavičiaus turto apribojimą. Jis taikomas butui Vilniuje, dviem sklypams Širvintų rajone ir kitam turtui. Byloje pateikti šeši civiliniai ieškiniai, o didžiausia prašoma žalos atlyginimo suma viršija 200 tūkst. eurų. Pirmojo bylos nagrinėjimo iš esmės posėdžio data tuomet dar nebuvo paskirta.
