Lietuvos kariuomenė Vilniaus prieigose dislokavo vidutinio nuotolio oro gynybos sistemą NASAMS, kuri pakeitė ten naudotą trumpojo nuotolio sistemą RBS-70. Apsauga sustiprinta reaguojant į pasikartojančius dronų įskridimus rytinėse NATO valstybėse.
NASAMS sostinę saugo didesniu nuotoliu
Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras sakė, kad NASAMS yra kokybinis Vilniaus prieigų apsaugos pokytis. Pasak jo, sostinės prieigos dabar saugomos efektyviau, galingiau ir didesniu nuotoliu.
Generolas neatskleidė, nuo kada sistema dislokuota prie Vilniaus. Jis paaiškino, kad dalį su oro gynyba susijusios informacijos būtina palikti neviešą.
Gegužės 20 dieną Lietuvos radarai apie 9.40 val. buvo užfiksavę įtariamo drono sienos kirtimą. Objektui skrendant Vilniaus kryptimi, perspėti kelių Rytų ir Pietryčių Lietuvos teritorijų gyventojai.
11.09 val. objektas dingo iš radarų ties Merkine, Pietų Lietuvoje. Pareigūnai tuomet negalėjo pasakyti, ar jis nukrito, nusileido, ar išskrido į kitą valstybę.
Generolas pripažino brangių raketų problemą
R. Vaikšnoras pripažino kritiką, kad pigius dronus naikinti brangiomis NASAMS raketomis nėra ekonomiška. Tačiau, jo teigimu, kol kariuomenė neturi kitų priemonių, NASAMS yra lanksčiausias turimas sprendimas.
Generolas šią sistemą palygino su Baltijos šalių oro policijos ir oro gynybos misijose naudojamais NATO naikintuvais. Jų raketos taip pat brangios, tačiau leidžia droną pasivyti ir sunaikinti bet kurioje Lietuvos teritorijos dalyje.
Pasak kariuomenės vado, svarbiausi NASAMS pranašumai reaguojant į bepiločius orlaivius yra greitis, nuotolis ir tikslumas.
Lietuva plečia NASAMS pajėgumus
2026 metų rugpjūčio 23 dieną Lietuva turėjo dvi NASAMS baterijas, o trečiąją numatyta gauti 2028-aisiais. Krašto apsaugos ministerija gegužės 7 dieną skelbė, kad antrosios baterijos pagrindą jau sudarė gauti modernizuoti ugnies valdymo centrai, raketsvaidžiai ir kiti komponentai. Radarų, elektrooptinių sensorių ir likusios kritinės įrangos dar laukta iki metų pabaigos.
Pirmasis Lietuvos NASAMS įsigijimo etapas pradėtas 2017 metais. Sistema šalį pasiekė 2020-aisiais, o 2022 metais buvo visiškai integruota į Lietuvos kariuomenę.
Antrasis įsigijimo etapas pradėtas 2023 metais. Jo vertė siekia apie 200 mln. eurų, įskaitant sistemos komponentus, atsargines dalis, karių mokymus ir jau turimos įrangos modernizavimą.
Dronų keliamą grėsmę regione parodė ir rugpjūčio 14 dienos incidentas Latvijoje. Balvų savivaldybėje, šalies rytuose, du iš Šiaulių aviacijos bazės pakilę Italijos karinių oro pajėgų naikintuvai „Eurofighter F-2000“ perėmė ir pagal NATO taisykles numušė į Latvijos oro erdvę įskridusį droną.
Latvijos nacionalinės ginkluotosios pajėgos rugpjūčio 20 dieną patikslino, kad tai buvo ukrainietiškas dronas. Jis įskrido iš Baltarusijos ir, labiausiai tikėtina, nukrypo dėl Rusijos elektroninės kovos poveikio. Latvijos kariuomenė tikslaus drono modelio neatskleidė, kad nepakenktų Ukrainos planuojamiems gynybos veiksmams ir pajėgumams.
