Artėjant 2026–2027 metų šildymo sezonui, seno nerenovuoto daugiabučio 60 kv. metrų buto vidutinė mėnesio šildymo sąskaita gali išaugti nuo maždaug 115 iki 150 eurų. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Valdo Lukoševičiaus teigimu, didžiausią įtaką kainoms turės biokuras, kuris yra maždaug 30 proc. brangesnis nei prieš metus.
Biokuro kainos per metus smarkiai išaugo
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, 2026 metų pirmąjį ketvirtį biržoje pirkto biokuro vidutinė kaina siekė 28,15 euro už megavatvalandę (MWh) – 27,84 proc. daugiau nei prieš metus.
Praėjusį šildymo sezoną kaip tipinis pavyzdys vertinamo 60 kv. metrų buto senos statybos nerenovuotame daugiabutyje vidutinė mėnesio sąskaita buvo apie 115 eurų. V. Lukoševičius skaičiuoja, kad šį sezoną ji gali siekti maždaug 150 eurų.
Biokuro brangimą rodo ir naujesni duomenys. Lietuvos energetikos agentūra rugpjūčio 10–14 dienomis fiksavo 27,2 euro už MWh kainą – ji buvo 3,11 proc. didesnė nei ankstesnę savaitę ir 55,7 proc. didesnė nei prieš metus, kai siekė 17,47 euro už MWh. Vidutinė ilgalaikių biokuro sandorių kaina tuo metu buvo 29,82 euro už MWh, arba 46 proc. didesnė nei prieš metus.
Iki rugpjūčio vidurio buvo sukaupta sezoninių atsargų, atitinkančių 19,5 proc. metinio biokuro poreikio. Tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu šis rodiklis siekė apie 23 proc.
Šiltesnė žiema galėtų sušvelninti pabrangimą
V. Lukoševičius pabrėžia, kad faktinės gyventojų išlaidos labai priklausys nuo oro. Jeigu žiema būtų šiltesnė, mažesnis šilumos suvartojimas galėtų sušvelninti pabrangusio biokuro poveikį, o sąskaitos išliktų panašios į ankstesnio sezono.
VERT skelbia, kad 2025–2026 metų šildymo sezono svertinė vidutinė biokuro kaina siekė 25,50 euro už MWh ir buvo 17,83 proc. didesnė nei sezonu anksčiau. Dėl šalčių ir apsunkinto žaliavos paėmimo miškuose biokuro momentinių, arba SPOT, sandorių kaina nuo 22,73 euro už MWh sezono pradžioje pakilo iki 39,29 euro 2026 metų vasarį – 72,86 proc.
LŠTA vadovo vertinimu, su JAV gamtinių dujų kainų indeksu „Henry Hub“ susieti ilgalaikiai dujų kontraktai centralizuoto šildymo kainoms didelės įtakos neturėtų. Daugiau kaip 90 proc. šio sektoriaus kuro sudaro vietinis biokuras ir komunalinės atliekos, o gamtinių dujų dalis nesiekia 9 proc.
PVM lengvatos grąžinti neplanuojama
Nuo 2026 metų sausio 1 dienos centralizuotam šildymui ir karštam vandeniui vietoje 9 proc. lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio tarifo taikomas standartinis 21 proc. tarifas.
V. Lukoševičius nepritaria tam, kad PVM lengvata būtų vienodai taikoma visiems gyventojams. Pasak jo, centralizuotai šildomų daugiabučių gyventojai dažnai negali individualiai reguliuoti šildymo, tačiau universali lengvata nebūtų socialiai teisingiausias sprendimas.
LŠTA siūlė mažesnį PVM tarifą taikyti tik ribotam – šimto ar kelių šimtų kilovatvalandžių – šilumos kiekiui per mėnesį. Toks modelis, asociacijos vertinimu, būtų palankesnis mažesniems ir energiškai efektyvesniems būstams bei skatintų renovaciją, tačiau šiuo metu pasiūlymas nesvarstomas.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius liepą pareiškė, kad Vyriausybė pirmenybę teiks pagal pajamas skiriamoms šildymo kompensacijoms, o ne visiems vartotojams taikomos PVM lengvatos grąžinimui. Per 2025–2026 metų šildymo sezoną prašymus dėl būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų pateikė 408,4 tūkst. gyventojų – 1,4 proc. mažiau nei ankstesnį sezoną.
Energetikos ministras Lukas Savickas rugpjūčio 21 dieną taip pat patvirtino, kad PVM lengvatos grąžinimo politinėje darbotvarkėje nėra. Jo teigimu, konkrečių šilumos kainų prognozių pirmiausia reikėtų laukti iš VERT.
