Konstituciniam Teismui (KT) panaikinus absoliutų draudimą lygtinai paleisti už seksualinius nusikaltimus nepilnamečiams nuteistus asmenis, Seimo politikai ragina stiprinti vaikų apsaugos priemones, o Generalinė prokuratūra pasiūlė daliai šių nuteistųjų netaikyti lengvesnių paleidimo sąlygų.
Teismas įpareigojo kiekvieną atvejį vertinti individualiai
KT birželio 11 dieną nutarė, kad Bausmių vykdymo kodekso (BVK) 83 straipsnio 3 punkte nustatytas absoliutus draudimas prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui.
Teismo vertinimu, tokia nuostata neleido individualiai įvertinti nuteistojo elgesio, pastangų pasitaisyti, resocializacijos pažangos ir pakartotinio nusikalstamumo rizikos. Absoliutus draudimas taip pat atėmė galimybę po paleidimo taikyti probacijos priežiūrą, kuria siekiama mažinti naujų nusikaltimų pavojų.
Byla išnagrinėta pagal už paauglių seksualinį išnaudojimą nuteisto buvusio jaunimo mentoriaus Remigijaus Jakščio individualų skundą.
KT nutarimas nesuteikė automatinės teisės išeiti į laisvę. Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo turi būti vertinama nuteistojo keliama grėsmė visuomenei, nusikalstamo elgesio rizika, pažanga vykdant resocializacijos planą ir elgesys kalėjime. Kilus abejonių, dalį sprendimų gali papildomai tikrinti teismas.
Bendroje lygtinio paleidimo sistemoje žemos arba sumažėjusios rizikos nuteistiesiems taikomi skirtingi minimalūs terminai. Priklausomai nuo paskirtos bausmės trukmės, paprastai būtina atlikti trečdalį, pusę arba du trečdalius bausmės.
Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorius Mindaugas Kairys patvirtino, kad po KT nutarimo R. Jakštys buvo lygtinai paleistas. Jis tapo pirmuoju šiuo sprendimu pasinaudojusiu už seksualinius nusikaltimus vaikams nuteistu asmeniu.
Liepos 8 dieną Kalėjimų tarnyba nurodė, kad bausmes atliko 174 už seksualinius nusikaltimus vaikams nuteisti asmenys. Dėl dviejų vyko lygtinio paleidimo procedūros, o dar 91 nuteistojo padėtis buvo vertinama.
Naujausias su R. Jakščiu susijęs teismo sprendimas priimtas rugpjūčio 18 dieną. Kauno apygardos teismas pripažino jį kaltu dėl trijų 14–15 metų paauglių tvirkinimo ir, ištaisęs procesinę klaidą, galutinę laisvės atėmimo bausmę pakeitė iš ketverių metų ir trijų mėnesių į trejus metus ir aštuonis mėnesius.
Prokuratūra siūlo sugriežtinti paleidimo sąlygas
Generalinė prokuratūra liepą kreipėsi į Teisingumo ministeriją ir pasiūlė pakeisti BVK taip, kad daliai už seksualinius nusikaltimus nepilnamečiams nuteistų žmonių nebūtų taikoma lengvesnė lygtinio paleidimo tvarka.
Šiuo metu lengvesnėmis sąlygomis negali naudotis už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus nuteisti asmenys. Tačiau ši išimtis neapima dalies žmonių, nuteistų už apysunkius seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius.
Prokuratūra siūlo į išimtį įtraukti ir šią grupę. Institucijos vertinimu, pakeitimas sustiprintų nepilnamečių apsaugą, nes didesnį pavojų keliantys nuteistieji negalėtų pasinaudoti lengvesne paleidimo tvarka.
Rugpjūčio 23 dieną Teisingumo ministerija dar vertino prokuratūros pasiūlymą. Jį ketinta svarstyti kartu su Kalėjimų tarnybos pateiktais BVK pakeitimais.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys liberalas Vitalijus Gailius pabrėžė, kad kiekviena nuteistojo situacija turi būti nagrinėjama individualiai. Pasak jo, komisija turi įvertinti, ar žmogus iš tiesų pasitaisė, o abejonių keliantį lygtinio paleidimo sprendimą gali papildomai įvertinti teismas.
Politikai siūlo daugiau saugiklių aukoms ir vaikams
To paties Seimo komiteto narė demokratė Agnė Širinskienė teigė, kad vien bausmių griežtinimas seksualinių nusikaltimų nesustabdys. Jos nuomone, būtina stiprinti nuteistųjų socialinę integraciją, psichologinę pagalbą, priežiūrą ir pasirengimą grįžti į visuomenę.
Konservatorė Agnė Bilotaitė akcentavo bausmės neišvengiamumą ir prevenciją. Pasak jos, vaikams turi būti aiškinama apie seksualinį smurtą, asmenines ribas ir galimybes pranešti apie netinkamą elgesį.
V. Gailius ragino sudaryti aukoms saugias sąlygas pranešti apie seksualinį smurtą ir labiau pasitikėti jų parodymais. Politiko teigimu, daug tokių nusikaltimų ilgai lieka neatskleisti, todėl vien baudžiamosios sankcijos problemos neišsprendžia.
A. Bilotaitė taip pat paragino sukurti teisines apsaugos priemones, kurios neleistų už seksualinį nusikaltimą nuteistam asmeniui grįžti gyventi šalia aukos arba į tuos pačius namus.
A. Širinskienė palaikė seksualinius nusikaltimus vaikams padariusių asmenų registro idėją. Jos manymu, tėvai turėtų galėti pasitikrinti, ar jų aplinkoje nėra tokių nuteistųjų, ir sužinoti apie lygtinai paleistus asmenis. Papildomoms vaikų apsaugos priemonėms pritarė ir V. Gailius.
