„Nustokime apie ŽIV infekciją galvoti kaip apie mirtiną ligą. Tai – lėtinė liga, kuria sergant galima gyventi visavertį gyvenimą: mokytis, dirbti, kurti santykius, gimdyti vaikus“, – sako ŽIV ir AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacijos „Demetra“ vadovė Svetlana Kulšis. Su ja kalbėjome apie ŽIV epidemiologinę situaciją Lietuvoje, gajausius mitus ir aptarėme, kada ir kam reikėtų atlikti ŽIV tyrimą.
Per du dešimtmečius padėtis pasikeitė
S. Kulšis teigia, kad per 20-30 metų Žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) ir AIDS epidemiologinė situacija labai pasikeitė. Svarbiausia, kad ŽIV tyrimas tapo prieinamas visiems.
Visų pirma gydymas, kuris pradedamas iš karto, kai nustatoma infekcija, yra šimtu procentu kompensuojamas valstybės. Nemokamą ŽIV tyrimą galima atlikti valstybinėse sveikatos priežiūros įstaigose ir nevyriausybinėse organizacijose, teikiančiose žemo slenksčio paslaugas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, pacientai turi teisę laisvai pasirinkti gydytoją ir gydymo įstaigą, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos.
„Esminis pokytis įvyko, kai Lietuvoje buvo pradėti tiekti inovatyvūs vaistai. Šiandien pacientams užtenka išgerti 1-2 tabletes per dieną, o prieš 20-30 metų reikėjo vartoti 8-10 tablečių, kurios turėjo daug šalutinių poveikių“, – akcentuoja „Demetra“ vadovė.
Kalbant apie vaistus, verta paminėti, jog šiuolaikiniai antivirusiniai vaistai, bent jau „Demetra“ asociacijos vadovės žiniomis, nesukelia daug nepageidaujamų reiškinių. Žinoma, kiekvienas atvejis yra individualus. Jeigu vieni vaistai pacientui netinka, gydytojai gali juos pakeisti. Tačiau tai, anot S. Kulšis, jau ne nevyriausybinių organizacijų kompetencija.
„Demetra“ vadovė pažymi, kad taikant antivirusinį gydymą, ŽIV infekuotas asmuo gali nugyventi ilgą ir gražų gyvenimą – dirbti, kurti santykius, turėti vaikų. Tai tiesiog lėtinė liga, dėl kurios žmogus turi reguliariai lankytis pas gydytojus ir stebėti savo sveikatą.
Stigma nyksta itin sunkiai
Vienas iki šiol gajų mitų, kad asmuo, sergantis ŽIV infekcija, negali turėti vaikų. „Įmanoma, kad ŽIV infekuota moteris, turėdama ŽIV infekuotą partnerį, gali pagimdyti sveiką vaiką“, – aiškino S. Kulšis, pridurdama, kad norėdami susilaukti atžalų būsimi tėveliai turėtų reguliariai lankytis pas gydytoją infektologą ir vartoti antivirusinius vaistus.
Apie ŽIV infekciją sklando be galo daug mitų. Kai kurie žmonės net sako, jog ŽIV – tai šių laikų maras. Tai nėra tiesa. Neretai aplinkiniai, sužinoję, kad asmuo yra infekuotas ŽIV, padaro išvadą, jog jis netinkamai elgėsi.
ŽIV galima užsikrėsti per kraują, vartojant intraveninius, švirkščiamuosius narkotikus, turint nesaugių lytinių santykių. Dar yra Perinatalinis arba vertikalus viruso perdavimas. T.y. ŽIV užsikrėtusi motina, kuri nevartoja antivirusinių vaistų, gali užkrėsti savo vaiką nėštumo, gimdymo metu arba žindydama.
Dažniausiai žmonės ne tiek bijo pačios infekcijos, suprasdami, kad yra pakankamai efektyvus gydymas, bet to, jog bus priskirti prie tam tikros rizikos grupės.
„Pastebėjau, kad labiausiai žmonės bijo artimiesiems atskleisti savo diagnozę. Jie baiminasi būti atstumti. Vengia apie tai pasakyti darbdaviui, nenorėdami netekti darbo. Labiau jaudinasi dėl kitų negu dėl savęs“, – kalbėjo ŽIV ir AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacijos „Demetra“ vadovė Svetlana Kulšis.
ŽIV iki šiol yra stipriai stigmatizuojamas. Žmogus bijo, kad nuo to, ar turi šį virusą, ar ne, priklausys, kaip kiti žmonės vertins jo elgesį, įskaitant ir seksualinį gyvenimą. Žmonės apie tai, jog turi šį virusą bijo pasakyti net šeimos gydytojui, nes nežino, ar bus suprastas.
S. Kulšis labiausiai norėtų, kad žmonės nustotų apie ŽIV infekciją galvoti kaip apie mirtiną ligą. Ji akcentuoja, kad svarbu žinoti savo ŽIV statusą ir vartoti paskirtus vaistus tiksliai taip, kad nurodo gydytojas. Jeigu virusą nešiojantis žmogus nevartoja vaistų, jis gali susirgti AIDS – dažniausiai mirtimi pasibaigiančia liga.
Pagalbos programa „Lygus-lygiam“
„Lygus-lygiam“ yra savitarpio pagalbos ir palaikymo iniciatyva, skirta žmonėms, gyvenantiems su ŽIV, bei jų artimiesiems. Asociacija „Demetra“ gali nukreipti, duoti kontaktus, suvesti su kitu panašaus likimo žmogumi.
Žmonės šioje savitarpio pagalbos grupėje paprastai bendrauja jiems aktualiomis temomis. „Demetra“ padeda suorganizuoti savitarpio pagalbos grupes, jei yra toks poreikis. Dažniausiai žmonės kalba apie tai, kaip toleruoja vienus ar kitus vaistus, aptaria pirmąjį po diagnozės vizitą pas gydytoją. „Aptariamos temos, kurios susijusios su ŽIV infekcija, su žmogumi, kuris galbūt jau seniai nešioja virusą ir vartoja vaistus. Dažniausiai tai būna draugiški, anoniminiai pokalbiai. Mes esame kaip navigatoriai, kurie gali padėti suvesti žmonės“, – „Lygus-lygiam“ konsultantų veiklą paaiškino S. Kulšis.
Kam reikėtų pasitikrinti?
ŽIV infekcijos simptomai vienodi tiek vyrams, tiek moterims. Žinoma, moterys dėl savo fiziologijos gali į juos reaguoti stipriau, jautriau. Svarbu paminėti, kad ŽIV simptomai ne visada aiškiai pasireiškia. Jie, anot S. Kulšis, gali būti panašūs į gripo – aukšta temperatūra, gerklės skausmas. Siuntimą tyrimui dėl ŽIV gydytojas išrašo, kai yra tam tikros indikacijos.
Įtarti ŽIV infekciją galima tuomet, jei asmuo, pavyzdžiui, turėjo atsitiktinių lytinių santykių arba vartojo švirkščiamuosius narkotikus. S. Kulšis akcentuoja, kad pasitikrinti dėl ŽIV taip pat vertėtų ir tiems, kurie buvo apsvaiginti vadinamaisiais išprievartavimo narkotikais. Pavartojęs šių psichoaktyviųjų preparatų žmogus net neatsimena, ką darė ir kas su juo buvo.
Po nesaugių lytinių santykių galima užsikrėsti ne tik ŽIV, bet ir kitomis lytiškai plintančiomis infekcijomis, todėl geriau kreiptis arba į asmens sveikatos priežiūros įstaigas, arba ateiti į žemo slenksčio kabinetą. Visus adresus, kur galima anonimiškai ir nemokamai per vieną minutę sužinoti savo ŽIV statusą, t.y. ar esi užsikrėtęs, ar ne, galima rasti oficialiame „Demetra“ interneto puslapyje.
Neraminantys duomenys
ŽIV atvejų Lietuvoje padidėjimas fiksuotas nuo 2022 metų, kai Ukrainoje prasidėjo karas, tačiau sergančiųjų netrūksta ir tarp atvykusių iš kitų šalių. Reikia pabrėžti, kad dalis migrantų ŽIV sirgo dar iki atvykdami į Lietuvą. Dabar padidėjęs sergamumas nefiksuojamas.
Per visą ŽIV registravimo laikotarpį Lietuvoje iki 2026 metų sausio buvo nustatyti 4 459 ŽIV užsikrėtę asmenys. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, 2025 metais sergamumo ŽIV rodiklis siekė 5,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų (palyginti su 2024 metais, sumažėjo 1,2 karto). Ekspertams neramu, kad daugiausia žmonių ŽIV užsikrečia lytiniu keliu, o ne vartodami švirkščiamuosius narkotikus. 2022-2025 metais lytinis perdavimo būdas sudarė 42 procento visų atvejų, švirkščiamųjų narkotikų vartojimas – 17 procento. 23 procento atvejų užsikrėtimo būdas liko nežinomas.
Specialistai atkreipia dėmesį, kad nors ŽIV infekcija šiuo metu nėra išgydoma, nuoseklus ir tinkamas vaistų vartojimas gali reikšmingai sulėtinti ligos progresavimą, užkirsti kelią rimtoms komplikacijoms, tokioms kaip AIDS, bei užtikrinti gerą savijautą ir darbingumą. Pagalvoti apie ŽIV testą reikėtų, jei buvo nustatyta lytiškai plintanti liga arba hepatitas A, B ar C.
Tai įdomu
Pasaulyje oficialiai ir moksliškai patvirtinta, kad nuo ŽIV galutinai išgijo tik 7 žmonės.
Taip pat yra užfiksuota keletas papildomų atvejų (vadinamoji „vilties pacientų“ grupė), kai pacientų organizme virusas neaptinkamas, tačiau mokslininkai dar laukia ilgalaikių rezultatų, kad oficialiai patvirtintų visišką pasveikimą.
„Berlyno pacientas“ (Timothy Ray Brown) – pirmasis žmogus istorijoje, išgijęs nuo ŽIV (2008 m.).
„Londono pacientas“ (Adam Castillejo).
„Diuseldorfo pacientas“ (Marc Franke).
„Niujorko pacientė“ – pirmoji šiuo būdu išgydyta moteris ir pirmasis mišrios rasės asmuo.
„Vilties miesto“ (City of Hope) pacientas (Paul Edmonds).
„Ženevos pacientas“ – unikalus atvejis, nes jo donoras net neturėjo retosios CCR5 mutacijos, tačiau virusas vis tiek išnyko.
„Kitas Berlyno pacientas“ – apie jo sėkmingą išgijimą pranešta 2024 m. vasarą vykusioje tarptautinėje AIDS konferencijoje.
Autorė: Urtė Jarockė
