Lietuvos vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius dalyvavo Baltijos jūros regiono šalių ministrų susitikime, kuriame pagrindinis dėmesys skirtas saugumo klausimams ir regioninio atsparumo stiprinimui.
Susitikimo metu Lietuva kartu su Danija, Estija, Suomija, Vokietija, Latvija, Norvegija, Lenkija ir Švedija paskelbė bendrą pareiškimą dėl glaudesnio bendradarbiavimo siekiant kovoti su bepiločių orlaivių, meteorologinių balionų ir kitų nepilotuojamų objektų keliamomis grėsmėmis. Šalys įsipareigojo bendradarbiauti, kad būsimame ES biudžete būtų skiriama daugiau dėmesio hibridinėms grėsmėms ir jų atsparumo stiprinimui.
Šalys pareiškime išreiškė valią stiprinti dronų ir antidroninių sistemų pajėgumus, vykdyti bendras pratybas, plėtoti informacijos mainus, įgyvendinti pilotinius projektus, skatinti bendrus viešuosius pirkimus, mokslinius tyrimus ir inovacijas. Taip pat siekiama glaudžiau bendradarbiauti su Ukraina, pasinaudojant jos sukaupta praktine patirtimi kovojant su oro grėsmėmis ir saugant kritinę infrastruktūrą.
„Mūsų saugumo aplinka per pastaruosius metus iš esmės pasikeitė. Dronai, balionai ir kiti nepilotuojami objektai nebėra pavieniai incidentai – tai dalis platesnio hibridinių veiksmų modelio, kuriuo siekiama trikdyti mūsų valstybes, kelti neapibrėžtumą ir daryti psichologinį spaudimą visuomenėms. Todėl turime veikti nedelsdami ir stiprinti Europos pasirengimą bei atsparumą“, – sakė ministras V. Kondratovičius.
Lietuvoje gegužės 20 d. pirmą kartą nuo nepriklausomybės atkūrimo buvo paskelbtas oro pavojus ir gyventojai paraginti ieškoti priedangos.
Susitikime ministrai pabrėžė būtinybę spartinti Europos Komisijos šių metų vasarį pristatyto Dronų ir kovos su dronais saugumo veiksmų plano įgyvendinimą. Lietuvos vertinimu, plane numatytos priemonės yra svarbios, tačiau jų įgyvendinimo tempas turi būti gerokai spartesnis, nes grėsmės jau dabar yra prie Europos Sąjungos išorės sienų.
Vidaus reikalų ministras, kalbėdamas apie regioninio bendradarbiavimo prioritetus, išskyrė būtinybę kurti bendrą situacijos stebėsenos sistemą, apimančią viso Baltijos jūros regiono oro erdvės vaizdą, stiprinti visą reagavimo grandinę – nuo grėsmių aptikimo iki jų neutralizavimo, gerinti civilinių ir karinių institucijų koordinavimą bei aktyviau įtraukti Europos Sąjungos agentūras, tokias kaip „Europolas“ ir „Frontex“.
Pasak ministro V. Kondratovičiaus, itin svarbu užtikrinti pakankamą finansavimą naujoms technologijoms, inovacijoms ir pajėgumų stiprinimui. Ypač tai aktualu kalbant apie būsimą 2028–2034 m. Europos Sąjungos daugiametę finansinę programą, kurioje turi būti tinkamai atspindėti rytinės ES sienos valstybių saugumo poreikiai ir hibridinių grėsmių keliami iššūkiai.
