Vasarą, leidžiant laiką gamtoje, dažnai susiduriame su vabzdžių įgėlimais – uodų, bičių, širšių ar kirmėlių. Nors daugelis šių įkandimų sukelia tik trumpalaikį diskomfortą, kartais organizmo reakcija gali būti itin pavojinga. Svarbu žinoti, kada pakanka paprasčiausio šalto kompreso, o kada būtina nedelsiant kreiptis į medikus.
Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Margarita Varkalienė teigia, jog dauguma vabzdžių įkandimų sukelia normalią organizmo reakciją, kuriai būdingas paraudimas, nedidelis patinimas, niežėjimas ar lengvas skausmas įkandimo vietoje. Šie simptomai paprastai būna intensyviausi pirmaisiais valandomis po įgėlimo ir per kelias dienas palaipsniui išnyksta. Tai natūrali organizmo atsako į vabzdžio seiles ar nuodus reakcija.
Kada būtina sunerimti?
Įspėjamuosius ženklus reiktų atkreipti, jei patinimas sparčiai didėja, apima didesnę odos plotą, atsiranda stiprus skausmas ar pakyla temperatūra. Dar pavojingesni požymiai, į kuriuos būtina nedelsiant reaguoti, yra dusulys, švokštimas, veido, lūpų ar gerklės tinimas, galvos svaigimas ar apatija. „Tokiais atvejais būtina nedelsti ir kviesti skubiąją medicinos pagalbą, nes tai gali būti sunki alerginė reakcija“, – perspėja M. Varkalienė.
Gydytoja taip pat pataria atidžiai stebėti įkandimo vietą. Jei po kelių dienų paraudimas plinta, oda tampa karšta, atsiranda pūliavimas ar jaučiamas stiprėjantis skausmas, tai gali signalizuoti apie bakterinę infekciją.
Kaip atskirti alergiją nuo įprastos reakcijos?
Įprastai reakcijai būdingi simptomai apsiriboja įkandimo vieta: paraudimas, patinimas, niežėjimas, kartais skausmas. Šie pojūčiai dažniausiai išnyksta per vieną–tris dienas, o bendra savijauta išlieka gera. Alerginė reakcija pasireiškia kitaip – ji neapsiriboja vien įkandimo vieta.
„Gali atsirasti išplitęs bėrimas ar dilgėlinė, ištinti veidas, lūpos, vokai ar liežuvis. Taip pat gali pasireikšti galvos svaigimas, pykinimas, padažnėjęs širdies plakimas ar kvėpavimo sutrikimai“, – vardija gydytoja. Ji pabrėžia, kad sunkumas kvėpuojant, spaudimo jausmas gerklėje, greitai didėjantis veido ar liežuvio tinimas ar alpimo pojūtis yra požymiai, dėl kurių būtina nedelsiant kreiptis pagalbos.
Stiprus patinimas nebūtinai reiškia alergiją
Ryškesnė reakcija į įkandimą nebūtinai rodo alergiją. Anot gydytojos, ją lemia vabzdžio rūšis, jo išskiriamos medžiagos ir individualus organizmo jautrumas. „Kai kuriems žmonėms dėl aktyvesnio vietinio uždegiminio atsako susidaro didesnis patinimas ar ryškesnis paraudimas, tačiau tai dar nėra alergija“, – sako ji.
prie stipresnės reakcijos gali prisidėti ir ant odos patekusi augalų liekanos, dulkės ar kiti dirgikliai. Alergija dažniau įtariama tuomet, kai pasireiškia ne tik vietiniai odos pokyčiai, bet ir bendro organizmo simptomai.
Dažniausia klaida – kasymasis
Norint numalšinti niežėjimą, žmonės dažnai ima kasytis, tačiau tai tik pablogina situaciją. Pasak M. Varkalienės, kasymasis pažeidžia odos barjerą, sustiprina uždegimą ir didina bakterinės infekcijos riziką. Ji taip pat nerekomenduoja naudoti acto, spirito, eterinių aliejų ar kitų liaudiškų priemonių, kurios gali dar labiau sudirginti odą.
Vietoje jų gydytoja pataria rinktis šaldymą. „Šaltis mažina niežėjimą, patinimą ir uždegimą, tačiau ledą reikėtų dėti ne tiesiai ant odos, o per audinį ir trumpais intervalais“, – priduria M. Varkalienė.
Kam verta pasidaryti alerginius tyrimus?
Daugeliu atvejų po pavienio vabzdžio įkandimo papildomų tyrimų nereikia. Tačiau, jei asmeniui buvo pasireiškusi ne tik vietinė reakcija, bet ir išplitusi dilgėlinė, veido ar liežuvio tinimas, kvėpavimo sutrikimai, galvos svaigimas ar alpimas, gydytoja rekomenduoja atlikti alerginius tyrimus.
„Jie padeda įvertinti jautrumą vabzdžių nuodams ir numatyti riziką ateityje, nes pakartotinės reakcijos gali būti dar sunkesnės“, – pabrėžia „Antėja“ gydytoja. Anot jos, apie ištyrimą verta pagalvoti ir tiems žmonėms, kuriems vabzdžių įkandimai nuolat sukelia itin ryškias ar ilgai trunkančias reakcijas.
Ypač svarbu tai bitininkams, ūkininkams, miškininkams ir kitiems asmenims, kurių darbas ar laisvalaikis susijęs su dažnu kontaktu su vabzdžiais. Anksti nustačius padidėjusį jautrumą galima laiku imtis prevencinių priemonių ir sumažinti sunkių alerginių reakcijų riziką.
