Sukčiai vis dažniau skambina Lietuvos gyventojams ne įprastu mobiliuoju ryšiu, o per susirašinėjimo programėlę „Viber“, teigia Luminor banko Sukčiavimo prevencijos skyriaus vadovas Mindaugas Kutkaitis. Pasak jo, tokios platformos leidžia lengviau paslėpti tikrąją skambinančiojo tapatybę, naudoti užsienio numerius ar vietoje telefono numerio rodyti vardą – todėl daliai žmonių toks skambutis atrodo patikimesnis.
Kodėl programėlės patogesnės sukčiams
M. Kutkaičio teigimu, susirašinėjimo platformos nusikaltėliams veikti leidžia lanksčiau ir pigiau nei tradicinis telefono ryšys. Jose paprasta kurti naujas paskyras, naudoti skirtingus numerius ir greitai keisti tapatybę, jei ankstesnė paskyra užblokuojama.
Prie to prisideda ir mažesnis žmonių budrumas. „Daugelis žmonių prie tokių programėlių yra įpratę – jas naudoja bendraudami su artimaisiais ar kolegomis, todėl budrumas gali būti mažesnis nei sulaukus skambučio iš nepažįstamo telefono numerio“, – aiškina ekspertas.
Scenarijus nesikeičia: skuba, stresas ir prašymas patvirtinti
Nors kanalas naujas, pati apgaulės schema išlieka ta pati. Skambinantieji dažniausiai prisistato banko, policijos, telekomunikacijų bendrovės ar kitos gerai žinomos institucijos darbuotojais ir skuba pranešti apie tariamą grėsmę sąskaitai arba asmens duomenims.
„Dažniausiai žmogui pranešama apie neva vykdomą įtartiną mokėjimą, bandymą paimti paskolą ar kitą skubią situaciją. Tuomet prašoma patvirtinti veiksmus, atskleisti prisijungimo duomenis ar įdiegti papildomą programėlę. Sukčiai siekia, kad žmogus neturėtų laiko ramiai įvertinti situacijos“, – sako M. Kutkaitis.
Jis pabrėžia, kad bankų darbuotojai niekada – nei telefonu, nei per susirašinėjimo programėles – neprašo klientų atskleisti interneto banko slaptažodžių, „Smart-ID“ PIN kodų ar patvirtinti operacijų, kurių klientas pats nepradėjo.
Anot eksperto, dalis gyventojų vis dar mano, kad pavojingi yra tik įprasti telefoniniai skambučiai. „Svarbu suprasti, kad nei „Viber“, nei kita susirašinėjimo programėlė pati savaime nėra sukčiavimo priemonė. Problema kyla tuomet, kai nusikaltėliai šias platformas išnaudoja socialinei inžinerijai. Todėl svarbiausia vertinti ne tai, kur gaunate skambutį, o ką jūsų prašoma padaryti“, – pažymi M. Kutkaitis.
Jis priduria, kad sukčiai skambina tiek iš užsienio, tiek iš lietuviškų numerių, todėl vien numerio kilmė neturėtų būti pagrindinis patikimumo kriterijus.
Operatoriai užblokavo 13,8 mln. skambučių – sukčiai pasitraukė į programėles
Perėjimas į susirašinėjimo programėles atrodo kaip tiesioginis atsakas į telekomunikacijų bendrovių blokavimą. Šių metų pirmąjį ketvirtį Lietuvos operatoriai užblokavo per 13,8 mln. skambučių iš užsienio suklastotais numeriais – daugiau nei per visus 2025 metus, kai užblokuota 13,1 mln. skambučių. Tuo pačiu laikotarpiu sustabdyta ir 2,12 mln. apgaulingų SMS žinučių – beveik 30 proc. daugiau nei prieš metus.
Gegužės 28 d. Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) pirmininkė Jūratė Šovienė nurodė, kad operatoriai realiu laiku blokuoja milijonus suklastotų skambučių ir žinučių, tačiau sukčiai greitai keičia taktiką ir persimeta į SMS bei susirašinėjimo programėles.
Blokavimo mastą iliustruoja „Telia“ duomenys: suklastotų tarptautinių skambučių skaičius nukrito beveik 25 kartus – nuo maždaug 1,137 mln. užblokuotų skambučių metų 8-ąją savaite iki 46 tūkst. 18-ąją savaitę, tai yra gegužės viduryje. Liepos 8 d. bendrovės verslo saugumo ir atsparumo vadovas Vytautas Bučinskas patvirtino, kad užblokavus suklastotus skambučius sukčiai persikėlė į „WhatsApp“ ir „Viber“ bei ėmė skambinti iš tikrų užsienio numerių. Jis taip pat nurodė, kad naudojamos automatinės skambinimo sistemos, iš anksto įrašytos lietuviškos frazės, dirbtiniu intelektu klonuojamas balsas ir vadinamasis „pretexting“ – tikroviškų scenarijų kūrimas apsimetant banku, policija ar paslaugų teikėju.
Per ketvirtį prarasta beveik 5 mln. eurų
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje užregistruota 3 718 sukčiavimo atvejų – 14 proc. daugiau nei pirmąjį ketvirtį. Per tą laiką sukčiai bandė išvilioti daugiau kaip 13,1 mln. eurų, finansų įstaigos sustabdė apie 7,6 mln. eurų, tačiau realūs gyventojų ir įmonių nuostoliai siekė beveik 5 mln. eurų.
Didžiausią dalį atvejų sudarė netikros SMS žinutės ir el. laiškai, arba duomenų žvejyba, – 1 514 atvejų, apie 41 proc. visų registruotų sukčiavimų. Verslui teko tik 5 proc. registruotų atvejų, tačiau įmonių patirti nuostoliai viršijo 3 mln. eurų – maždaug trečdalį visų nuostolių. Per visą pirmąjį šių metų pusmetį užregistruoti 6 979 sukčiavimo atvejai – 10,2 proc. mažiau nei per tą patį 2025 metų laikotarpį.
Ką daryti sulaukus įtartino skambučio
M. Kutkaitis rekomenduoja kritiškai vertinti bet kokį netikėtą skambutį, ypač jei jo metu kalbama apie pinigus, banko sąskaitą ar prašoma skubiai atlikti tam tikrus veiksmus.
„Jeigu sulaukėte įtartino skambučio per „Viber“ ar kitą programėlę, pokalbį nutraukite. Jei abejojate, ar informacija gali būti tikra, su banku susisiekite patys naudodami oficialius kontaktus, o ne tuos, kuriuos nurodo skambinantysis. Tai paprasčiausias būdas įsitikinti, ar iš tiesų kalbate su banko darbuotoju“, – sako ekspertas.
Jis taip pat primena niekam neatskleisti prisijungimo prie interneto banko duomenų, „Smart-ID“ PIN kodų ar vienkartinių patvirtinimo kodų bei nepatvirtinti operacijų, kurių patys nepradėjote. „Sukčiai nuolat prisitaiko prie žmonių įpročių ir ieško naujų kanalų, kuriais galėtų pasiekti potencialias aukas. Todėl svarbiausia išlikti budriems – nesvarbu, ar skambutis pasiekia telefonu, ar per susirašinėjimo programėlę“, – pažymi M. Kutkaitis.
