„Meta“ pristatė dirbtinio intelekto vaizdų generatorių „Muse Image“, kuris automatiškai naudoja viešas „Instagram“ nuotraukas, sukeldamas vartotojų pasipiktinimą ir privatumo susirūpinimą.
Šią savaitę „Meta“ pristatė dirbtinio intelekto (DI) vaizdų generatorių „Muse Image“, tačiau iškart sukėlė vartotojų nepasitenkinimą. Paaiškėjo, kad bendrovė automatiškai ir be įspėjimo naudoja viešas pilnamečių „Instagram“ vartotojų nuotraukas naujiems DI vaizdams generuoti. Kibernetinio saugumo ekspertai ragina nedelsiant peržiūrėti paskyrų nustatymus.
„Muse Image“ įrankis, išleistas antradienį, leidžia „Meta AI“ programėlės vartotojams pasirinkti bet kurią viešą „Instagram“ paskyrą. Tuomet pokalbių robotas, remdamasis to asmens nuotraukomis, sukuria naujus vaizdus. Tai reiškia, kad bet kas gali panaudoti jūsų viešas nuotraukas naujam turiniui kurti.
„Meta“ šią funkciją aktyvavo automatiškai visiems pilnamečiams, kurių profiliai yra vieši, tačiau vartotojai nebuvo apie tai informuoti. Tūkstančiai vartotojų socialiniuose tinkluose vadina šią naujovę „privatumo spąstais“ ir dalinasi patarimais, kaip užkirsti kelią asmens duomenų naudojimui.
„Įmonės diegia naujus DI įrankius labai sparčiai, o vartotojų duomenų apsauga dažnai lieka antraeiliu klausimu. Platformos vis dažniau taiko automatinių sutikimų praktiką, kai žmonių turinys ir nuotraukos naudojamos kaip žaliava DI sistemoms treniruoti ar panašiam turiniui kurti be išankstinio sutikimo. Vartotojai platformoms atiduoda didelius kiekius asmeninės informacijos, o į privatumo nustatymus gilintis linkę retas“, – teigia „Telia“ kibernetinio saugumo vadovas Darius Povilaitis.
Reaguodama į vartotojų pasipiktinimą, „Meta“ paaiškino, kad ši sistema netaikoma asmeninėms paskyroms ir nepilnamečiams. Paaugliai taip pat negali naudoti šios funkcijos ar kurti vaizdų iš kitų vartotojų paskyrų.
Ar ši funkcija veikia Lietuvoje?
Nors audra kilo tarp JAV vartotojų, Europos Sąjungoje ir Lietuvoje situacija yra kiek kitokia dėl griežtesnių duomenų apsaugos reikalavimų. ES principai neleidžia įmonėms savavališkai naudoti asmens duomenų be aiškaus sutikimo. Dėl šios priežasties „Meta“ Europoje naujus DI įrankius pristato vėliau arba reikalauja vartotojų atskirai sutikti su naujomis taisyklėmis.
„Atsipalaiduoti tikrai nevertėtų. Įmonės nuolat keičia taisykles, todėl nauji nustatymai gali atsirasti bet kada. Be to, duomenų rinkimo mechanizmai gali lengvai suveikti, jei naudojate VPN arba naršote ne Europos Sąjungoje. Todėl net ir Lietuvoje svarbu patiems peržiūrėti savo paskyros nustatymus“, – perspėja D. Povilaitis.
Ką daryti ir kaip apsaugoti savo nuotraukas?
D. Povilaitis pabrėžia, kad apsaugoti savo asmeninę informaciją vis dar įmanoma. Paprasčiausias būdas neleisti DI naudoti jūsų turinio – padaryti paskyrą privačią. Jei pageidaujate viešo profilio, rekomenduojama nedelsiant pakeisti programėlės privatumo nustatymus.
„Prieš keliant turinį į socialinius tinklus, patariu pagalvoti, ar norėtumėte, kad ši nuotrauka ar informacija būtų prieinama ne tik jūsų draugams, bet ir įvairiems automatizuotiems įrankiams. Kuo mažiau asmeninio turinio viešiname, tuo mažiau galimybių jį panaudoti nepageidaujamais būdais“, – sako D. Povilaitis.
Nors nustatymuose galima paslėpti nuotraukas ir vaizdo įrašus, „Meta“ vis tiek tęs tekstų ir komentarų rinkimą. Bendrovė patvirtino, kad uždrausti tekstų naudojimo DI įrankiams treniruoti galimybės nebus.
„Šis skandalas atskleidžia skirtingą technologijų kompanijų požiūrį į privatumą. Pavyzdžiui, „OpenAI“, pristatydama vaizdo generatorių „Sora“, taip pat sulaukė kritikos, tačiau laikėsi pozicijos, kad žmogaus atvaizdą naudojo tik gavusi sutikimą. „Meta“ eina priešingu keliu, agresyviai stumdama dirbtinį intelektą į „Facebook“, „WhatsApp“ ir „Threads“. Kadangi bendrovė netrukus planuoja paleisti ir naują vaizdo įrašų generatorių „Muse Video“, kiekvienas turėtų pats pasirūpinti savo privatumu“, – apibendrina D. Povilaitis.
Norintiems dar labiau apsaugoti savo duomenis, rekomenduojama stiprinti ir bendrą įrenginio saugumą. Pavyzdžiui, „Telia Safe“ programėlė padeda laiku pastebėti įtartinas nuorodas bei kenkėjiškas programas, kurios gali nutekinti asmeninę informaciją.
