Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) vadovas Mindaugas Kairys pareiškė, kad viena Vilniaus kalėjimą palikusi darbuotoja jau kitą dieną po atleidimo atvyko į pasimatymą su nuteistuoju. Šiuo teiginiu jis atsakė į profesinės sąjungos kritiką, esą informacija apie galimus netarnybinius darbuotojų ryšius su kalinamaisiais viešinama nepakankamai ją patikrinus.
LKT tiria Vilniaus kalėjimo saugumo spragas
Pasak M. Kairio, apie galimai neleistiną darbuotojos ryšį su nuteistuoju pranešė Vilniaus kalėjimo Resocializacijos skyriaus darbuotoja. Tarnyba pradėjo tyrimus dėl galimo saugumo srities nevaldymo Vilniaus kalėjime.
LKT vadovo teigimu, įtarus, kad vienos darbuotojos ryšys nesuderinamas su jos pareigomis, ji buvo perkelta į kitą Vilniaus kalėjimo padalinį Sniego gatvėje. Netrukus darbuotoja ilgai sirgo, o prašyme išeiti iš darbo nurodė ligą. Jai išmokėta Darbo kodekse numatyta kompensacija.
M. Kairys sakė, kad darbuotojai susirgus ir nebegrįžus į darbą LKT neturėjo galimybės atlikti tyrimo jai tebedirbant. Anot jo, darbuotojos iš tarnybos išėjo savo noru. Dėl dar dviejų Vilniaus kalėjimą jau palikusių darbuotojų tebevyksta tarnybiniai patikrinimai.
Liepos mėnesį iš Vilniaus kalėjimo dėl artimų, romantinių ir intymių santykių su nuteistaisiais pasitraukė dvi pareigūnės, o vienai maitinimo įmonės darbuotojai panaikintas leidimas patekti į kalėjimą. Rugpjūčio pradžioje taip pat pranešta apie Resocializacijos skyriaus darbuotoją, maždaug pusę metų palaikiusią netarnybinius santykius su nuteistaisiais.
LKT įžvelgia galimą interesų konfliktą
Už Vilniaus kalėjimo saugumo situaciją M. Kairys atsakingu įvardijo Saugumo valdymo skyriaus viršininką Darių Čekavičių. Jis kartu vadovauja Vilniaus kalėjimo profesinei sąjungai ir yra Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkės pavaduotojas.
LKT vadovas teigė matantis galimą interesų konfliktą, nes už kontrolės procesus atsakingas pareigūnas viešai kritikuoja tarnybos vadovybės veiksmus. M. Kairys pabrėžė, kad LKT siekia apie pažeidimus kalbėti su darbuotojais ir visuomene, o nustatytų problemų neslėpti.
Profesinės sąjungos atstovai savo ruožtu tvirtina, kad galutiniai išsamūs tyrimai nebuvo atlikti ir darbuotojų kaltė nenustatyta. Federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė rugpjūčio 13 dieną sakė, kad ne iki galo patikrintos informacijos viešinimas darbuotojams kelia įtampą ir baimę dėl neaiškių bendravimo su nuteistaisiais ribų.
D. Čekavičius teigė, kad profesinė sąjunga neginčija poreikio nustatyti profesines ribas, tačiau klausia, kur baigiasi iš Norvegijos perimtu dinaminio saugumo modeliu grindžiamas pagarbus bendravimas ir prasideda neleistini netarnybiniai ryšiai. M. Kairys atsakė, kad Vilniaus kalėjimo pareigūnai šių ribų buvo mokyti Lietuvoje ir Norvegijoje.
Ministerija siūlo stiprinti etikos ir psichologinę pagalbą
Teisingumo ministerija LKT rekomendavo su darbuotojais papildomai aptarti profesinių ribų laikymąsi, tarnybinę etiką, interesų konfliktų prevenciją bei manipuliacijos rizikas. Taip pat siūloma stiprinti darbuotojų psichologinę pagalbą ir vadovų pasirengimą krizinėms situacijoms.
M. Kairys teigė, kad LKT viešins ir kitus kalėjimuose nustatomus pažeidimus bei vykstančius ikiteisminius tyrimus, nes problemos turi būti pripažįstamos ir sprendžiamos.
