Kortelės išrašas atskleidžia ne tik per mėnesį išleistą sumą, bet ir kasdienius įpročius, pasikartojančius mokėjimus bei spontaniškus pirkinius. „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė pataria, kaip analizuoti savo išlaidas ir užkirsti kelią finansinėms problemoms.
Nors dažnai galvojame, kad didžiausią biudžeto dalį sudaro būstas ar maistas, kortelės išrašas gali parodyti, kad nemažai pinigų išleidžiama smulkioms, nepastebimoms reikmėms: kavai išsinešti, pavėžėjimo paslaugoms, pristatytam maistui ar spontaniškiems internetiniams pirkiniams.
„Kortelės išrašą galima laikyti finansiniu veidrodžiu – jis aiškiai parodo mūsų kasdienius įpročius. Kartais žmonės nustemba pamatę, kad biudžetą išbalansuoja ne vienas didelis pirkinys, o daug mažų, dažnai pasikartojančių išlaidų“, – sako A. Mincienė.
Ekspertė siūlo peržiūrint išrašą išlaidas suskirstyti į kelias grupes: būtinąsias išlaidas, maistą ne namuose, transportą, pramogas, prenumeratas, apsipirkimą internetu ir kitas kategorijas. Tai padeda atskirti suplanuotas išlaidas nuo tų, kurios atsiranda iš įpročio ar impulso.
Viena dažniausių nepastebimų išlaidų – pasikartojančios prenumeratos (pvz., vaizdo ir muzikos platformoms, programėlėms, sporto klubams). Nors atskirai jos atrodo kaip nedidelė suma, per metus jos gali sudaryti reikšmingą išlaidų dalį.
„Prenumeratos dažnai tampa nematomos būtent dėl savo patogumo – mokėjimai vyksta automatiškai. Jei paslauga naudojatės reguliariai ir ji kuria aiškią vertę, viskas gerai. Tačiau jei mokate tik todėl, kad pamiršote ją atšaukti, tai jau išlaida, kurią verta peržiūrėti“, – teigia „Luminor“ banko ekspertė.
A. Mincienė pataria bent kartą per kelis mėnesius sąskaitos išraše atskirai peržiūrėti pasikartojančius mokėjimus. Tuomet verta įvertinti, ar paslauga vis dar aktuali, ar ja naudojatės pakankamai dažnai, ir ar neturite kelių panašių prenumeratų, iš kurių pakaktų vienos.
Kortelės išrašas taip pat padeda suprasti, kiek iš tiesų kainuoja laisvalaikis – restoranai, koncertai, kelionės, kinas ar pirkiniai. Tokios išlaidos nėra problema, kol jos telpa į finansines galimybes ir neužgožia svarbesnių tikslų.
„Biudžetas neturėtų būti bausmė ar draudimas leisti pinigus maloniems dalykams. Priešingai, jis padeda aiškiai matyti, kiek galite skirti pramogoms, kad po jų nereikėtų jausti įtampos iki kito atlyginimo. Kai ribos apibrėžtos iš anksto, pinigus leisti tampa ramiau“, – aiškina A. Mincienė.
Ji rekomenduoja nusistatyti konkrečią mėnesio sumą nebūtinosioms išlaidoms, kuri būtų reali ir nereikalautų naudoti santaupų ar skolintis kasdienėms reikmėms.
Kad išlaidos netaptų problema, A. Mincienė pataria susikurti aiškią finansų valdymo sistemą. Pirmiausia reikėtų numatyti lėšas būtiniausioms išlaidoms (būstui, maistui, įsipareigojimams, transportui). Tada dalį pajamų skirti santaupoms, o likusią sumą planuoti kasdienėms ir nebūtinoms išlaidoms.
„Vienas paprasčiausių principų – pirmiausia pasirūpinti finansiniu saugumu, o tik tada planuoti, kiek galite išleisti. Jei taupymui pinigus atidedate mėnesio pabaigoje, dažnai jų tiesiog nelieka. Todėl geriau vos gavus pajamas dalį sumos automatiškai pervesti į taupomąją sąskaitą“, – pažymi A. Mincienė.
Naudinga nusistatyti ir mažus, aiškius finansinius tikslus: sukaupti finansinę pagalvę, pasiruošti didesniam pirkiniui, sumažinti išlaidas maisto pristatymui ar atsisakyti nenaudojamų prenumeratų. Tokie tikslai padeda matyti pažangą ir palaikyti motyvaciją.
„Sąskaitos išrašas nėra tik praeities išlaidų sąrašas. Veikiau tai įrankis, padedantis priimti geresnius sprendimus ateityje. Kuo aiškiau matote, kam išleidžiate pinigus, tuo lengviau juos nukreipti ten, kur jie kuria daugiausia vertės“, – apibendrina „Luminor“ banko ekspertė.
