NATO, reaguodama į Rusijos keliamą grėsmę, svarsto galimybę sustiprinti JAV branduolinį atgrasymą Europoje. Tarp galimų vietų minimos Lietuva, Suomija ir Lenkija, tačiau sprendimų dėl konkretaus ginklų dislokavimo viešai nepaskelbta.
Markas Rutte patvirtino, kad vyksta diskusijos
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte patvirtino, kad Aljansas diskutuoja, kaip pritaikyti savo branduolinius pajėgumus, bet konkrečių detalių neatskleidė.
JAV Pentagono pareigūnas taip pat nekomentavo galimų dislokavimo planų. Jis nurodė, kad JAV ir NATO nuolat vertina saugumo aplinką bei atgrasymo priemonių veiksmingumą.
NATO pareigūnas naujienų agentūrai AP sakė, kad branduolinio atgrasymo laikysena vertinama ir galimas jos pritaikymas svarstomas jau kelerius metus. Pasak jo, tai nesiejama su JAV įprastinių pajėgų laikysenos Europoje pakeitimais.
Lietuva svarsto ribojimų panaikinimą
Lenkija planuoja jungtis prie NATO branduolinio dalijimosi programos, o Suomija birželio 17 dieną panaikino nacionalinį draudimą įvežti branduolinius ginklus ir gabenti juos tranzitu.
Lenkijos gynybos viceministras Pawełas Zalewskis birželį patvirtino derybas dėl didesnio šalies vaidmens branduoliniame atgrasime, tačiau paneigė, kad Lenkija planuoja priimti branduolinius ginklus.
Lietuvos krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas yra sakęs, kad diskusijos vyksta ir Lietuva „nelieka nuošalyje“, tačiau jų detales pavadino slaptomis. Lietuvos Konstitucijos 137 straipsnis šiuo metu absoliučiai draudžia šalies teritorijoje laikyti masinio naikinimo ginklus. Gegužę prezidentas Gitanas Nausėda vetavo nuostatą, kuri būtų leidusi išimtis branduolinį ginklą gabenantiems laivams įplaukti į Klaipėdos uostą.
JAV branduolinių ginklų sistema jau veikia Belgijoje, Vokietijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Turkijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Šiuos ginklus visiškai kontroliuoja Vašingtonas.
Ekspertai nesutaria, ar reikia naujų saugyklų
JAV branduolinių ginklų ekspertas Robertas Petersas prognozavo, kad per artimiausius 24 mėnesius Jungtinės Valstijos gali sustiprinti branduolinį buvimą Europoje. Jo vertinimu, būtų tikslinga papildomai dislokuoti 100–150 nestrateginių branduolinių ginklų, o tam galėtų prireikti naujų saugyklų Lenkijoje ir Suomijoje.
Buvęs NATO branduolinės politikos direktorius Jimas Stokesas laikosi priešingos pozicijos. Jo teigimu, kariniu požiūriu JAV ginklų perkelti arčiau Rusijos sienų nebūtina, nes tokias pačias užduotis galima vykdyti iš Vakarų Europos bazių.
Vokietijos kosmoso pajėgų vadas generolas majoras Michaelis Trautas taip pat yra pareiškęs, kad negalima atmesti galimybės, jog Rusija kuria technologiją branduoliniam užtaisui iškelti į orbitą. Jo vertinimu, sprogimas kosmose galėtų paralyžiuoti palydovų paslaugas ir dešimtmečiams padaryti dalį orbitos netinkamą naudoti.
