Po liepos 7 dienos Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo, kuriuo nustatyta, kad Lietuvoje veikė slaptas CŽA sulaikymo centras, viešojoje erdvėje atsinaujino diskusijos dėl neatsakytų klausimų. Jie susiję su Valstybės saugumo departamento vadovybės vaidmeniu, galimais neapskaitytais pinigais ir tuo, ar apie operacijas žinojo aukščiausi šalies pareigūnai.
EŽTT nustatė, kad Al-Nashiri Lietuvoje kalintas daugiau nei penkis mėnesius
EŽTT byloje „Al-Nashiri prieš Lietuvą“ konstatavo, kad Saudo Arabijos pilietis Abd Al Rahim Hussein Al-Nashiri 2005–2006 metais daugiau kaip penkis mėnesius buvo laikomas Lietuvoje veikusiame slaptame CŽA centre.
Teismas nustatė Konvencijos 6, 8, 2 ir 3 straipsnių bei Šeštojo protokolo 1 straipsnio pažeidimus. Strasbūro teismas nurodė, kad Lietuvos institucijos padėjo išgabenti Al-Nashiri iš šalies, nors jam JAV grėsė reali nesąžiningo teismo ir mirties bausmės rizika.
Al-Nashiri priteista 30 tūkst. eurų neturtinei žalai ir 10 tūkst. eurų atstovų bylinėjimosi išlaidoms. Lietuva taip pat turi siekti JAV diplomatinių garantijų, kad mirties bausmė jam nebus paskirta ir įvykdyta. Teisingumo ministerija pranešė sprendimą vykdysianti visa apimtimi, o prašymą JAV ketinanti pateikti diplomatiniais kanalais.
Tai jau trečia EŽTT byla prieš Lietuvą dėl CŽA kalėjimo. Dar 2018 metais teismas nustatė, kad centras Lietuvoje veikė nuo 2005 metų vasario 17 arba 18 dienos iki 2006 metų kovo 25 dienos ir jame buvo kalinamas Abu Zubaydah. Mustafa al-Hawsawiui 2024 metais dėl neteisėto kalinimo Lietuvoje priteista 100 tūkst. eurų.
NSGK nustatė sąlygas kalinti, bet kalinių atgabenimo neįrodė
2009 metais Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nustatė, kad Lietuvoje buvo sudarytos sąlygos kalinti žmones, tačiau tuomet nebuvo įrodyta, kad sulaikytieji iš tiesų buvo atgabenti ir laikyti šalyje.
Komiteto išvadose teigta, kad VSD vadovybė apie projektų tikslus ir turinį neinformavo nė vieno aukščiausio šalies pareigūno. Tyrimas išskyrė tris apie operacijas žinojusius ir jas koordinavusius VSD pareigūnus: Mečį Laurinkų, Arvydą Pocių ir Dainių Dabašinską.
M. Laurinkus komisijai tvirtino 2003 metais apie slaptas operacijas informavęs tuometį prezidentą Rolandą Paksą, tačiau parlamentinis tyrimas tokio politikų informavimo nepatvirtino. Laikinasis prezidentas Artūras Paulauskas taip pat sakė, kad eidamas pareigas apie galimą CŽA kalėjimą nebuvo informuotas ir apie jį sužinojo tik iš NSGK išvadų.
Buvęs prezidentas Valdas Adamkus 2018 metais pakartojo netikintis, kad Lietuvoje veikė slaptas CŽA kalėjimas. Anot jo, tai patvirtino saugumo pareigūnai, o Antavilių patalpos kalinimui netiko. Lietuvos institucijos EŽTT byloje taip pat tvirtino, kad Antavilių objektas buvo skirtas žvalgybos paramai, o su CŽA sieti orlaiviai esą gabeno ryšių įrangą, ne sulaikytuosius.
Mazuronis abejoja, kad prezidentai galėjo nieko nežinoti
Buvęs NSGK narys Valentinas Mazuronis abejoja, ar tokio masto operacija galėjo vykti aukščiausiems šalies politikams, įskaitant prezidentus, nieko nežinant. Jo vertinimu, galėjo skirtis žinojimo apimtis, tačiau visiškas nežinojimas esą sunkiai tikėtinas.
V. Mazuronis taip pat rėmėsi liudytojų pasakojimais apie dideles grynųjų pinigų sumas, kurios, jo teigimu, nebuvo apskaitomos net neviešose VSD ataskaitose. Jis svarstė, kad dalis lėšų galėjo būti panaudota Antavilių objekto statyboms, tačiau konkrečių duomenų apie pinigų panaudojimą nepateikta.
NSGK duomenimis, 2002–2005 metais Vilniaus ir Palangos oro uostuose keliskart leidosi penki su CŽA sulaikytųjų pervežimu siejami orlaiviai. 2005 metų vasario 18 dieną Palangoje nusileidusiu „Boeing 737“, registracijos numeriu N787WH, atvyko penki keleiviai. Komitetas nurodė, kad muitinės duomenimis, orlaivis nebuvo detaliai tikrintas ir iš jo nebuvo kraunamas krovinys.
Generalinė prokuratūra tebetęsia 2010 metais pradėtą tyrimą, kuris 2015 metais buvo atnaujintas, o 2018 metais perkvalifikuotas į tyrimą dėl tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis. Pakartotiniai teisinės pagalbos prašymai JAV ir kitoms valstybėms reikšmingų duomenų nedavė.
Prezidentas Gitanas Nausėda ir premjeras Mindaugas Sinkevičius papildomo tyrimo poreikio nemato. Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys savo ruožtu neatsakytus klausimus dėl galimo CŽA kalėjimo vadina Lietuvos garbės reikalu.
