Prancūzija oficialiai apkaltino Rusiją kibernetinėmis atakomis prieš Prancūzijos subjektus ir strateginius interesus: liepos 13 d. CERT-FR ataskaitoje „Turla“ veikimo būdas priskirtas Rusijos FSB 16-ajam centrui, o Prancūzijos taikymui konkrečiai įvardytas padalinys 61240 netoli Krasnoje Selo, į pietvakarius nuo Sankt Peterburgo.
Paryžius ir Briuselis tą pačią dieną priskyrė atakas Maskvai
Ataskaita buvo susieta su dviem formaliomis atribucijomis, paskelbtomis liepos 13 d.: Prancūzijos užsienio reikalų ministro pareiškimu Prancūzijos vardu ir ES vyriausiosios įgaliotinės pareiškimu ES vardu. Prancūzijos Užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Rusija vykdė kibernetines atakas Prancūzijos teritorijoje ir prieš jos strateginius interesus.
FSB 16-asis centras, dar vadinamas kariniu daliniu 71330, pagal CERT-FR ataskaitos aprašymą remiasi vienuolika per Rusiją išdėstytų perėmimo centrų. Prancūzijos tarnybos dalinį 61240 sieja ir su signalų žvalgyba, ir su kibernetinėmis atakomis prieš Prancūziją.
Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad šis dalinys siejamas su Rusijos bendrovėmis AO ST, dar vadinama AO AST, ir NPP Gamma. ANSSI vertinimu, šios bendrovės remia Rusijos žvalgybos tarnybų puolamąją kibernetinę veiklą.
Antenų kryptys parodė, į ką orientuoti perėmimo centrai
„Les Numériques“ aprašytoje CERT-FR ataskaitoje teigiama, kad perėmimo centrų antenų kryptys leidžia spręsti apie taikinių pasiskirstymą. Pskovas, Krasnoje Selo ir Zelenogradskas siejami su Europa ir JAV, o Čkotovas ir Chabarovskas – su Azija.
„Turla“ pasauliniu mastu žvalgybai naudojama bent nuo 2004 m., o Prancūzijos interesai, ANSSI teigimu, taikomi nuo 2010 m. 2014 m. buvo kompromituoti Prancūzijos ministerijų subjektai. Nuo mažiausiai 2017 m. taikytasi į Prancūzijos Ginkluotųjų pajėgų ministerijos el. pašto paskyras; šaltinio duomenimis, grėsmė ministerijai ir jos pavaldžioms įstaigoms tebėra aktyvi.
2018 m. buvo kompromituotas Prancūzijos ambasados Maskvoje tinklas, fiksuotas tinklo skenavimas ir duomenų eksfiltravimas. 2019 m. per „SharePoint“ pažeidžiamumą įsibrauta į teisingumo sektoriaus serverį; šaltinio duomenimis, galėjo būti atskleista kelių tūkstančių paskyrų informacija. 2025 m. vasarį buvo atakuotas jautrių technologijų tyrimų institutas, dirbantis Prancūzijos gynybos pramonei, ir iš jo išneštas reikšmingas duomenų kiekis.
ES paskelbė sankcijas, o Maskva kaltinimus atmetė
„Turla“ naudoti kenkėjiški kodai, įskaitant 2026 m. dar naudotą „Kazuar“, taikėsi į „Windows“, „Outlook“, „Exchange“, taip pat „Linux“ ir „macOS“ aplinkas. ANSSI nurodė, kad operatoriai naudojo tikslinį sukčiavimą, „watering hole“ atakas ir kenkėjiškus failus, apsimetančius teisėta programine įranga.
ES pareiškime tarp taikinių konkrečiai įvardytos Prancūzija, Vokietija, Lenkija, Kipras, Nyderlandai, Austrija, Slovakija, Rumunija ir Suomija; Lietuva tarp konkrečiai paminėtų šalių nėra nurodyta. Liepos 13 d. ES taip pat paskelbė ribojamąsias priemones 9 Rusijos asmenims ir 4 subjektams: jos apima turto įšaldymą, draudimą teikti lėšas ir kelionių draudimą fiziniams asmenims.
Liepos 17 d. Prancūzija iškvietė Rusijos ambasados laikinąjį reikalų patikėtinį ir pareiškė protestą dėl kibernetinės veiklos, ypač priskiriamos FSB 16-ajam centrui. Rusijos pusė kaltinimus atmetė: RBC citavo Mariją Zacharovą, pareiškusią, kad Maskvai nebuvo pateikta oficialių kreipimųsi dėl kibernetinių atakų, ir tai siejo su įrodymų trūkumu.
