Vilniuje planuota nauja, moderni regiono mišrių atliekų rūšiavimo gamykla, turėjusi pradėti veikti iki kitų metų kovo mėnesio ir būti viena pažangiausių Baltijos šalyse, sustabdė savo veiklos atnaujinimo procesus. Pagrindinė priežastis – Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) nesumokėta 4,4 mln. Eur pradinė įmoka pagal pasirašytą viešojo pirkimo sutartį.
Šioje gamykloje atliekas turėjo rūšiuoti 12 robotų ir kiti modernūs automatiniai įrenginiai. Jau suprojektuota 90% įrangos, kurią įsipareigojo pagaminti 10 tarptautinių tiekėjų iš Europos ir JAV.
Dešimčių milijonų vertės gamykla
Į naują gamyklos įrangą iš viso turėjo būti investuota 11,75 mln. Eur, o į pastatą – dar 2 mln. Eur. Naujajai įrangai buvo numatyta 4 mln. Eur Europos Sąjungos parama. Bendra naujos rūšiavimo gamyklos vertė siektų beveik 15 mln. Eur ir ji priklausytų VAATC, nors pati centro investicija tesiektų apie 0,5 mln. Eur.
Įmonė „Energesman“ jau yra išleidusi 0,5 mln. Eur pirminiams įrangos užsakymams ir 1 mln. Eur gamyklos pastato atstatymui bei medžiagoms.
Partneriai reiškia susirūpinimą
Morten Christensen, Danijos įmonės „MM Recycling ApS“ vadovas, išreiškė susirūpinimą dėl situacijos Lietuvoje. Jo įmonė projektavo naujosios gamyklos įrangos komplektaciją ir išdėstymą, siekdama automatizuoto atliekų rūšiavimo su minimalia žmogaus priežiūra. „Tai, kokius procesus šiuo metu stebime Lietuvoje – itin neramina ir tai nesuteikia pasitikėjimo. Negaliu suprasti, kaip su įmone, kuri laimėjo tarptautinį viešąjį pirkimą, gali būti viskas taip paprastai sustabdoma“, – sakė M. Christensen. Jis pridūrė, kad 3D planas, kuriame nustatyta kiekvieno įrenginio vieta ir parametrai, yra maždaug 90% baigtas.
Pritaikyta įranga ir apmokytas DI
Įrangos gamyba užsakyta pas 10 tarptautinių partnerių JAV, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Suomijoje ir Latvijoje. „Gamyklos projektuotojui ir daugeliui įrangos gamintojų jau esame sumokėję avansus, jau atlikome realius bandymus su pasirinkta įranga ir į gamyklą atvežamomis realiomis atliekomis, kad įsitikintume, jog sprendimas veiks“, – teigė Algirdas Blazgys, „Energesman“ direktorius. Numatoma, kad robotinės rankos atskirtų įvairių rūšių plastikus, popierių, kartoną, stiklą ir metalus.
„Dar iki gaisro su Lietuvos įmone „Softeta“ sukūrėme dirbtiniu intelektu paremtą programą, kuri buvo mokoma atpažinti skirtingų rūšių atliekas ir jas skaičiuodavo – mūsų svetainėje galima pamatyti, kaip tai atrodė. Šį jau apmokytą dirbtinį intelektą buvome suplanavę pritaikyti naujojoje modernioje linijoje“, – sakė A. Blazgys.
Moderniausia gamykla Baltijos šalyse
Vilniaus atliekų rūšiavimo gamykla turėjo tapti pavyzdiniu projektu Europoje. Linija buvo suprojektuota išrūšiuoti 230 tūkst. tonų mišrių komunalinių atliekų per metus, nors Vilniaus regione susidaro apie 220 tūkst. tonų tokių atliekų. Naujoji linija būtų leidusi atrinkti žymiai daugiau perdirbimui tinkamų antrinių žaliavų, kurios būtų švaresnės ir lengviau perdirbamos.
„Iki minimumo būtų sumažinti į sąvartyną vežamų atliekų kiekiai, taip pat mažiau atliekų reiktų deginti, nes daugiau jų būtų galima perdirbti. Ir visos šios naujos įrangos savininkais būtų tapę Vilniaus regiono gyventojai per VAATC, kuri yra ir būtų išlikusi gamyklos savininke“, – pastebėjo A. Blazgys. Numatoma, kad sumažinus į sąvartyną vežamų atliekų kiekį 5% (11 tūkst. tonų), būtų sutaupyta 1,6 mln. Eur, nes už tonos atliekų šalinimą sąvartyne mokama 147,85 Eur.
Sutartis sustabdyta
Procesai buvo sustabdyti, kai VAATC nepervedė 4,4 mln. Eur pradinio mokėjimo iki birželio 26 d., nors tai buvo numatyta sutartyje. VAATC taip pat neatliko mokėjimų tiesiai tiekėjams, nors tai buvo galima. „Energesman“ su tiekėjais pasirašė trišalius susitarimus, tačiau VAATC jų neišdavė.
Tarptautinį viešąjį pirkimą VAATC paskelbė praėjusių metų gruodį (pirkimo ID: 5728395). Mažiausią kainą pasiūlė „Energesman“ – 11,75 mln. Eur. Kiti pasiūlymai buvo didesni: UAB „Motecha“ ir „Huttechnika sp z o.o.“ pasiūlė 15,55 mln. Eur, UAB „Azortum“ – 15,74 mln. Eur.
Pagal A. Blazgio vertinimą, pradedant viešąjį pirkimą iš naujo, bus prarasti mažiausiai metai, negalima bus pasinaudoti ES parama, o gamyklos įrengimo kaina išaugs. „Tai tiesiog nesuvokiama, kaip vienas žmogus, į atliekų sektorių atėjęs prieš mėnesį, gali viską lengva ranka sugriauti. Taip neturėtų būti – tai nėra normalu“, – teigė A. Blazgys.
