Maždaug kas penktas Lietuvos automobilio vairuotojas dviratininkus vertina kaip kliūtį eisme, o ne lygiaverčius eismo dalyvius, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Tyrimas taip pat atskleidė, kad konfliktus keliuose lemia ir dviratininkų, ir vairuotojų elgesys.
Vairuotojai dažnai jaučiasi nesaugiai šalia dviratininkų
43 proc. apklaustųjų nurodė, kad vairuodami šalia dviratininkų jaučiasi nesaugiai. 27 proc. sakė, jog dėl keliu važiavusio dviratininko veiksmų jiems teko staigiai stabdyti arba manevruoti, o 26 proc. susidūrė su dviratininku, važiavusiu netinkama kelio puse.
41 proc. vairuotojų teigė, kad dviratininkas staigiai kirto kelią ar perėją ir jiems teko stabdyti. Dar 32 proc. respondentų nurodė, kad dviratininką buvo sunku pastebėti – tai gali lemti atšvaitų, šviesą atspindinčios aprangos ar žibintų stoka tamsoje.
Konfliktinę situaciją su dviratininku pripažino turėję 12 proc. vairuotojų.
Patys vairuotojai pripažįsta pavojingus veiksmus
Nors 74 proc. vairuotojų teigė lenkdami dviratininką besistengiantys išlaikyti saugų šoninį atstumą, beveik kas penktas prisipažino lenkiantis per arti arba į atstumą nekreipiantis dėmesio. Policija rekomenduoja lenkiant ar apvažiuojant dviratininką palikti bent vieno metro atstumą važiuojant iki 50 km/val. greičiu ir bent 1,5 metro važiuojant greičiau.
Per pastaruosius metus leistiną greitį viršijo 29 proc. apklaustų vairuotojų, telefonu be laisvų rankų įrangos naudojosi 12 proc., o 11 proc. sukdami neparodė posūkio signalo. Saugios distancijos nuo kitos transporto priemonės nesilaikė 7 proc., o 3 proc. nepraleido dviračių taku kelią kertančio dviratininko ar elektrinio paspirtuko vairuotojo.
„Swedbank“ draudimo bendrovės Klientų aptarnavimo ir žalų administravimo departamento vadovas Laimonas Garbenčius pabrėžė, kad dviratininkai turi būti matomi ir nuspėjami, o vairuotojai – neskubėti bei atidžiau vertinti situaciją.
Draudimo išmokos parodė susidūrimų kainą
Vairuotojų nuomone, eismo situaciją šiltuoju metų laiku labiausiai pagerintų griežtesnė dviratininkų kontrolė, didesnė jų atsakomybė ir geresnė infrastruktūra. Taip pat minėti švietimas bei aiškesnės taisyklės.
„Swedbank“ duomenimis, 2025 metais fiksuota 18 su dviračiais susijusių transporto žalų, už kurias klientams išmokėta daugiau kaip 47 tūkst. eurų. Vidutinė Kasko išmoka siekė 1 915 eurų, o privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo – 4 119 eurų; didžiausia pastarojo tipo išmoka viršijo 10 tūkst. eurų.
Reprezentatyvų tyrimą 2026 metų balandį atliko „Spinter tyrimai“, apklausę 1 025 vairuojančius 18–75 metų Lietuvos gyventojus.
