Miglė Maniušytė, socialinė darbuotoja, Profesinių kompetencijų tobulinimo centro ekspertė, Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos viceprezidentė
Nors dažnai manome, kad ekranų priklausomybė yra jaunimo problema, tyrimai rodo, jog vyresni nei 65 metų žmonės gali naudoti daugiau skaitmeninių įrenginių nei jaunesni nei 25 metų asmenys. Jie aktyviai dalyvauja skaitmeninėje erdvėje, naudodamiesi socialiniais tinklais, vaizdo platformomis ir bendravimo programėlėmis. Tačiau kartu su technologijų naudojimo augimu didėja ir senjorų priklausomybės nuo ekranų rizika.
Ši priklausomybė nėra amžiaus ribojama. Senjorai, ieškodami paguodos po netekčių ar kovodami su vienatve, gali įnikti į virtualų pasaulį. Tai gali reikšti ne tik neapgalvotus pirkinius socialiniuose tinkluose, bet ir didesnę riziką tapti sukčiavimo ar manipuliacijos auka, kaip rodo ir neseni atvejai Lietuvoje bei tarptautinė patirtis, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje veikianti Nacionalinė žaidimų sutrikimų klinika gydo ir vyresnius pacientus.
„Skrolinimas“ ir aktyvumas socialiniuose tinkluose senjorams gali kompensuoti netektą kasdienę rutiną, bendravimą ir jausmą, kad jų buvimas yra reikalingas. „Patinka“ gali reikšti „kažkas mane mato“, o komentarai – pokalbio pakaitalą. Kembridžo universiteto tyrimai patvirtina, kad reakcijos, komentarai ir sekėjų skaičius skatina nuolatinį telefono tikrinimą.
Socialiniai darbuotojai, anksčiau daugiausia dėmesio skirdavę skaitmeninei atskirčiai, dabar susiduria su nauju iššūkiu: kaip padėti senjorams, jau įvaldžiusiems technologijas, jas naudoti prasmingai ir saugiai. Vienišas senjoras dažnai lieka be priežiūros, o pavojai, tokie kaip sukčiavimas (ES apklausos rodo, kad 56 % internetinės apgaulės aukų yra vyresni nei 55 metų), klaidinanti informacija ir emocinė manipuliacija, yra realūs.
Svarbu ne tik rodyti, kaip naudotis technologijomis pramogai, bet ir ryšiams megzti – vaizdo skambučiams, bendravimui grupėse, registracijai į renginius. Būtina ugdyti kritinį mąstymą, mokyti atskirti patikimus šaltinius, atpažinti manipuliacijas ir saugiai naršyti. Pagalba turi būti individualizuota, atsižvelgiant į žmogaus poreikius ir technologijų naudojimo galimybes, išsaugant ir tradicinius bendravimo būdus. Socialinis darbuotojas atlieka svarbų vaidmenį pastebėdamas per didelį užsidarymą skaitmeninėje erdvėje ir padėdamas senjorams atrasti prasmingesnį ryšį su pasauliu bei kitais žmonėmis.
