Ekonomistas Nerijus Mačiulis Lietuvos gimstamumo skatinimo politiką pavadino butaforine. Rugpjūčio 25 dieną jis teigė, kad politikai gimstamumo didinimą pernelyg sieja su finansine parama šeimoms, o vaiko pinigus, remdamasis kitų valstybių patirtimi, palygino su „pinigais, išmetamais į balą“.
Ekonomistas ragina pirmiausia rūpintis švietimu
Mačiulio vertinimu, dabartinės priemonės nepašalina priežasčių, dėl kurių žmonės nesiryžta susilaukti vaikų. „Nesirūpinama tuo, kuo turėtų rūpintis – švietimu“, – sakė ekonomistas.
Dar 2026 metų balandį „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto pareigas einantis Mačiulis pabrėžė, kad vien finansinių paskatų gimstamumui padidinti nepakanka. Anot jo, tam reikėtų kompleksinių priemonių ir laiko, kad realiai pasikeistų žmonių galimybės bei pasirinkimai.
Ekonomistas vertino, kad net ir didelės finansinės paskatos per kelerius metus nepajėgtų suminio gimstamumo rodiklio padidinti, pavyzdžiui, nuo 1 iki 1,5 vaiko vienai moteriai. Vis dėlto jis neatmetė, kad tokios priemonės galėtų turėti tam tikrą poveikį.
Mačiulis taip pat yra sakęs, kad iki 90 mln. eurų per metus kainuojanti priemonė nebūtų brangi, jeigu iš tiesų paskatintų gimstamumą. Taigi jo kritika nukreipta ne vien į paramos kainą, bet pirmiausia į jos veiksmingumą.
Prezidentūra pasiūlė penkerių metų GPM lengvatą
2026 metais Prezidentūra pasiūlė vienam iš tėvų, susilaukusiam antro ar paskesnio vaiko, penkerius metus netaikyti gyventojų pajamų mokesčio pajamoms, neviršijančioms vieno vidutinio darbo užmokesčio.
Pagal tuometį 2 312,15 euro vidutinį darbo užmokestį lengvata vienam iš tėvų sudarytų apie 426 eurus per mėnesį, 5 112 eurų per metus ir maždaug 25 tūkst. eurų per penkerius metus.
Prezidentūros skaičiavimu, 2030–2040 metais tokia GPM lengvata valstybės biudžetui iš viso kainuotų 0,5–1 proc. bendrojo vidaus produkto – apytikriai nuo 0,5 iki 1 mlrd. eurų.
Finansinės paskatos taikomos ir savivaldybėse. Radviliškio rajono meras Kazimieras Račkauskis, kurio vadovaujama savivaldybė siūlė 1,5 tūkst. eurų vienkartinę išmoką, pripažino, kad pati išmoka gimstamumo nepadidins. Pasak jo, kartu būtinos papildomos priemonės darželiuose ir mokyklose.
Išmokoms skiriami šimtai milijonų eurų
2026 metų valstybės biudžete universaliems vaiko pinigams numatyta apie 780 mln. eurų. Įskaičiavus papildomas išmokas vaikams su negalia, gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms, bendra suma siekia maždaug 908 mln. eurų.
Nuo metų pradžios universalūs vaiko pinigai padidėjo 7 eurais – nuo 122,5 iki 129,5 euro per mėnesį. Gausių ir nepasiturinčių šeimų bei vaiką su negalia auginančių šeimų mėnesinė išmoka kartu su papildoma dalimi siekia 205,7 euro.
Universali išmoka mokama iki vaikui sukanka 18 metų. Jeigu jaunuolis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, ji gali būti mokama ilgiau, tačiau ne ilgiau kaip iki 23 metų. Nuo birželio 1 dienos vienkartinė išmoka gimus vaikui padidinta iki 1 036 eurų.
Tuo metu gimstamumo rodikliai toliau blogėja. Oficialiais duomenimis, 2025 metais Lietuvoje tūkstančiui gyventojų teko 6,1 gimusiojo, palyginti su 6,6 gimusiojo 2024 metais.
2024 metais šalyje gimė 19 086 kūdikiai – 7,5 proc. mažiau negu 2023-iaisiais. Suminis gimstamumo rodiklis sumažėjo nuo 1,18 iki 1,11 vaiko vienai moteriai, nors kartų kaitai užtikrinti reikia maždaug 2,1.
