Rusakalbių sukčių apgauta 81 metų vilnietė pardavė savo butą Vilniuje ir prarado 114 tūkst. eurų. Moteris, gimusi 1945 m., į Vilniaus miesto 5-ąjį policijos komisariatą kreipėsi trečiadienį 10.12 val., pranešė Policijos departamentas.
Anot moters, nuo gegužės 28 d. iki liepos 1 d. 10 val., t. y. daugiau nei mėnesį, jai į namus telefonu skambino nepažįstami asmenys, kalbėję rusų kalba. Prisistatę policijos pareigūnais ir banko darbuotojais, jie apgaulės būdu įtikino moterį parduoti butą ir nuo banko sąskaitos nusiimti visus pinigus.
Pinigus vilnietė atidavė į namus atvykusiam nepažįstamam vyriškiui. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo ir kitų nusikaltimų.
Policija nurodė, kad tuo pačiu laikotarpiu panašių schemų aukomis Vilniaus apskrityje tikėtina tapo ir daugiau gyventojų – jų nuostoliai svyravo maždaug nuo 4 990 iki 10 458 eurų.
Lietuvoje per metus sukčiai iš gyventojų išvilioja apie 32 mln. eurų, o dėl telefoninių sukčiavimų kasmet pradedama apie 4 000 ikiteisminių tyrimų. Policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas mano, kad realūs mastai gali būti dukart ar tris kartus didesni, nes dalis aukų net nesupranta buvusios apgautos.
Iki 70 proc. tarptautinių skambučių gali turėti sukčiavimo požymių – ekrane jie rodomi kaip lietuviški numeriai (vadinamasis spoofingas). Nuo 2025 m. rudens mobiliojo ryšio operatoriai pradėjo blokuoti įtartinus tarptautinius skambučius, atliekamus lietuviškais numeriais. SEB bankas skelbia užkardantis apie 75 proc. sukčiavimo bandymų, remdamasis daugiau nei 140 rizikos vertinimo veiksnių.
Sukčiai vis dažniau taikosi būtent į senjorus ir pažeidžiamiausias gyventojų grupes, naudodami psichologinį spaudimą ir manipuliacijas. Apsimesdami poliklinikos ir policijos darbuotojais bei kalbėdami rusiškai, sukčiai iš vyresnio amžiaus žmonių vienoje atvejų serijoje yra išvilioję beveik 76 tūkst. eurų.
Nekilnojamojo turto brokeriai įspėja apie plintančią schemą, kai sukčiai priverčia senjorus parduoti nekilnojamąjį turtą – dėl to šie rizikuoja likti be namų.
