Vidaus reikalų ministerija siūlo kriminalizuoti bet kokio pobūdžio prievartą prieš teisėjus ir labiau įpareigoti policiją rūpintis saugumu teismų pastatuose. Iniciatyva keliama teismų darbuotojams nuolat susiduriant su nesaugumo jausmu ir išpuoliais.
Agresyvūs bylininkai teismuose griebiasi ne vien žodinių ir psichologinių atakų. Yra buvę atvejų, kai posėdžių salėse į teisėjus buvo metami daiktai, o per išpuolius teisėjai ir teismų darbuotojai patyrė sumušimų bei kaulų lūžių.
Oficialiame aiškinamajame rašte nurodoma, kad po išpuolių Vilniaus miesto apylinkės teisme teisėjos buvo pripažintos nukentėjusiomis ir pradėti ikiteisminiai tyrimai. Vilniaus apygardos teisme ne kartą išdaužti langai, o Lietuvos apeliacinio teismo pastato fasadas buvo niokojamas.
Aiškinamajame rašte konstatuojama, kad dažnesni policijos patruliai prie teismų ir vaizdo kameros savaime negarantuoja nei išpuolių prevencijos, nei savalaikio reagavimo. Šiuo metu pareigūnai fiziškai budi tik keturiuose aukščiausiuosiuose teismuose: Konstituciniame, Aukščiausiajame, Vyriausiajame administraciniame ir Apeliaciniame teisme.
Visapusiam teismų saugumui reikėtų ne pavienių tūkstančių, o dešimčių milijonų eurų. Sauliaus Skvernelio inicijuoti projektai siūlo teismų pastatų apsaugą ir viešąją tvarką juose pavesti Viešojo saugumo tarnybai prie VRM, o ne nustatyti policijos apsaugą visuose teismuose.
Teisėjų taryba sausio 30 dieną patvirtino trijų saugumo lygių fizinio teismų saugumo modelį. Jame numatyta nuolatinė fizinė apsauga, įeigos kontrolė, metalo detektoriai, stebėjimo kameros ir pavojaus mygtukai.
Taryba taip pat rekomendavo nepakankamos saugumo infrastruktūros poreikius įtraukti į 2026–2028 metų biudžeto prioritetus.
