Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos siūlymui įpareigoti visus norinčius dalyvauti azartiniuose lošimuose – tiek fizinėse lošimo vietose, tiek nuotoliu – privalomai įgyti lošėjo kortelę. Pataisos rengiamos kaip Azartinių lošimų įstatymo pakeitimas, kuriuo siekiama efektyvesnės sektoriaus priežiūros, mažesnio lošimų prieinamumo ir su lošimu susijusios socialinės, finansinės bei sveikatos žalos mažinimo.
„Norint, kad tai būtų realiai įgyvendinama, lošėjo kortelė tampa esminė priemonė“, – pranešime teigė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas, pabrėžęs, kad be šios priemonės atsakingo lošimo politikos nebūtų galima realiai įgyvendinti.
Pasak ministerijos, kortelė leis centralizuotai registruoti lošėjo įmokėtas sumas ir jam išmokėtus laimėjimus nepriklausomai nuo to, ar lošiama nuotoliu, ar fizinėje vietoje, vienoje bendrovėje, ar pas skirtingus organizatorius. Dabartinė sistema tokio vieningumo neturi: pasiekęs limitą pas vieną operatorių, asmuo gali nesunkiai pereiti pas kitą lošimų organizatorių.
Projekte taip pat numatoma atsisakyti grynųjų pinigų naudojimo visose lošimų organizavimo vietose. Anot K. Vaitiekūno, toks žingsnis sumažins pinigų plovimo rizikas. Be to, įstatymo projektu siekiama atsisakyti perteklinių reikalavimų lošimus organizuojantiems verslams, o Lošimų priežiūros tarnybai (LPT) numatoma suteikti daugiau įgaliojimų siekiant efektyvesnės rinkos priežiūros.
Ministerija siūlo nustatyti skirtingas atskirų nuostatų įsigaliojimo datas, atsižvelgdama į skirtingą pakeitimų pobūdį ir jiems įgyvendinti reikalingą laiką. Nuostatos, susijusios su veiklos priežiūra ir perteklinių reikalavimų verslui mažinimu, įsigaliotų 2027 m. gegužės 1 d. Lošėjo kortelės įdiegimas, vertinamas kaip techniškai sudėtingas procesas, įsigaliotų nuo 2029 m. pradžios, numatant pereinamąjį laikotarpį. Su 2029 m. data derinamos ir nuostatos dėl grynųjų pinigų atsisakymo bei laimėjimų išmokėjimo. Numatomas maždaug trejų metų pereinamasis laikotarpis, kad operatoriai spėtų atnaujinti ar pakeisti lošimo įrenginius negrynaisiais atsiskaitymais.
Verslo atstovai į siūlymus reagavo atsargiai. Atsakingo lošimo verslo asociacijos vadovas Mindaugas Ardišauskas teigė palaikantis probleminio lošimo rizikos mažinimą, tačiau abejojo priemonės veiksmingumu – esą tai kainuos valstybei ir verslui, užtruks, o efektas gali būti mažesnis nei tikimasi. Verslas taip pat perspėjo, kad legalių lošimų ribojimas gali pastūmėti vartotojus į lengvai prieinamą nelegalių lošimų pasiūlą ir taip sumažinti laukiamą naudą.
Poreikį griežtinti tvarką ministerija grindžia ir augančiais lošimo ribojimo rodikliais. Nuo 2017 m. gegužės 1 d. veikiančiame apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre, 2025 m. gruodžio 31 d. duomenimis, nuo programos pradžios gauta 85 214 prašymų neleisti lošti, o galiojančių prašymų buvo 20 823. Prašymų skaičius nuolat auga: nuo 2 580 prašymų 2017 m. pabaigoje iki 66 504 prašymų 2024 m. pabaigoje.
