„Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa rodo, kad daugiausia Lietuvos gyventojų žmogų vidurinei klasei priskirtų tuomet, kai jo mėnesio pajamos po mokesčių siekia 1 500–2 000 eurų. Save šiai klasei priskiria 57 proc. apklaustųjų – 2 proc. punktais daugiau nei prieš metus.
Šiemet respondentai daugiau kaip 3 000 eurų per mėnesį po mokesčių uždirbantį žmogų jau laikė peržengusiu vidurinės klasės ribą. 2018 metais, pirmą kartą vykdant tokią apklausą, gyventojai šios klasės pajamų ribą nurodė nuo 1 000 iki 1 900 eurų į rankas.
Pagal EBPO apibrėžimą, vidurinei klasei priskiriamos 75–200 proc. šalies atlyginimų medianos siekiančios pajamos. Lietuvoje tai atitinka 1 060–2 520 eurų per mėnesį po mokesčių.
Vidurinei klasei save priskiriantys respondentai vidutiniškai norėtų uždirbti 50 proc. daugiau, nei gauna dabar, o jų pasitenkinimas pajamomis sumažėjo. „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Greta Ilekytė tai siejo su išaugusia infliacija, kuri sumažino dalį atlyginimų augimo naudos.
Žemesnei vidurinei klasei save priskiriantys gyventojai pageidautų 71 proc. didesnių pajamų, aukštesnei vidurinei klasei ir elitui save priskiriantys – 34 proc. didesnių, o nepasiturintys – 91 proc. didesnių.
Nuosavą būstą svarbiausiu vidurinės klasės požymiu nurodė 62 proc. respondentų. Dar 47 proc. mano, kad jos atstovas turi pajėgti patenkinti šeimos poreikius ir atsidėti taupymui, o 38 proc. svarbiu požymiu laiko gyvenimą be skolų. Finansinį 3–6 mėnesių rezervą su šiuo statusu sieja 27 proc. apklaustųjų.
Gavę netikėtų 10 tūkst. eurų pajamų, 27 proc. respondentų juos skirtų būsto atnaujinimui, o 26 proc. pirmiausia investuotų. Vidurinei klasei dažniausiai save priskiria 18–35 metų gyventojai, rečiausiai – vyresni respondentai.
Reprezentatyvią 1 022 Lietuvos 18–75 metų gyventojų apklausą gegužės pabaigoje „Swedbank“ užsakymu atliko bendrovė „Spinter tyrimai“.
