Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas liepos 31 d. Seime pareiškė, kad valdžia prisiima „100 proc.“ atsakomybę už karių sprendimus ir juos palaiko, po to kai Rusijos sparnuotoji raketa Ch-101 įskrido į šalies oro erdvę, bet nebuvo numušta.
Ministras sakė, kad raketa būtų numušta, jei grasintų žmonėms
Pasak W. Kosiniako-Kamyszo, kariai, priimdami sprendimą perimti raketą, vertina, ar jos numušimas nesukeltų didesnės žalos negu leidimas jai nukristi negyvenamoje vietovėje.
Ministras teigė, kad tiek Lenkijos kariuomenės operatyvinis vadas, tiek reagavusio naikintuvo F-16 pilotas turėjo įgaliojimus perimti raketą. Jis pabrėžė, kad ji būtų buvusi numušta, jei būtų kėlusi grėsmę gyvenamoms vietovėms, o oro pajėgų jėgos panaudojimo taisyklės taikos ir karo metu skiriasi.
Nuolaužos buvo rastos per 12 valandų
Naktį iš liepos 29-osios į 30-ąją Rusija surengė masinę raketų ir dronų ataką prieš Ukrainą, įskaitant su Lenkija besiribojančius vakarinius regionus. Iš pradžių skelbta apie devynis žuvusius, vėliau AP pranešė, kad aukų skaičius siekė mažiausiai dešimt.
Ch-101 anksti liepos 30-osios rytą įskrido į Lenkijos oro erdvę ir nukrito kaimiškoje Liublino vaivadijos vietovėje. Raketa greitai dingo iš radarų, o sraigtasparnis paskutinėje fiksuotoje vietoje aptiko tikėtiną smūgio vietą. Tyrėjai rado Ch-101 priskiriamų nuolaužų. NATO duomenimis, žmonės nenukentėjo, materialinės žalos nepadaryta.
W. Kosiniakas-Kamyszas sakė, kad gelbėjimo tarnybos buvo mobilizuotos nedelsiant, o ugniagesiai, policija ir karo policija nuolaužas rado per 12 valandų bei nustatė raketos tipą. Atsakydamas į opozicijos kritiką, jis priminė 2023 m. balandį civilio rastas Rusijos Ch-55 nuolaužas po tuometinės valdžios nepastebėto raketos įskridimo gilyn į Lenkiją.
NATO pakėlė orlaivius, o Tuskas neįžvelgė taikinio Lenkijoje
Reaguodamos į pavojų NATO pajėgos Lenkijoje pakėlė du naikintuvus, kovinį sraigtasparnį ir dar du orlaivius bei aktyvavo antžeminę gynybą. Premjeras Donaldas Tuskas incidentą pavadino labai rimtu, tačiau sakė, kad nėra pagrindo manyti, jog Lenkija buvo taikinys.
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte tai pavadino dar vienu neatsakingu Rusijos veiksmu ir pavojinga karo prieš Ukrainą pasekme. Aljanso karinis vadas Alexusas Grynkewichas pažadėjo imtis visų būtinų NATO teritorijos gynybos priemonių.
Tai buvo antras didelis Rusijos oro erdvės pažeidimas Lenkijoje po maždaug 20 Rusijos dronų įskridimo 2025 m. rugsėjo 9–10 d. naktį.
