Būsto kainos Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį, palyginti su Europos Sąjungos (ES) vidurkiu, augo 177 proc. ir 67 proc. atitinkamai. Nors ilgą laiką spartų kainų kilimą kompensavo augantys atlyginimai, standartizuotas būsto kainų ir pajamų santykis Lietuvoje blogėja jau ketverius metus iš eilės.
Remiantis asmeninių finansų portalo investuotojui.lt atlikta Eurostat duomenų analize, būsto kainos Lietuvoje dviženkliu tempu auga trečią ketvirtį iš eilės. 2026 m. pirmąjį ketvirtį metinis augimas siekė 11,9 proc., o tai yra daugiau nei dvigubai sparčiau nei ES vidurkis.
Lietuvos būsto kainų augimo kreivė nuo ES vidurkio pradėjo pastebimai skirtis apie 2020 m. 2026 m. pirmąjį ketvirtį Eurostat būsto kainų indeksas Lietuvoje siekė 277 (pagrindas 2015 m. = 100), o ES vidurkis – 167. Dviženklis metinis kainų augimas šalyje fiksuojamas jau tris ketvirčius iš eilės, o +11,9 proc. rodiklis yra sparčiausias augimas nuo 2023 m. pradžios.
Eurostat standartizuotu kainų ir pajamų santykiu matuoja būsto įperkamumą. Kuo aukštesnis šis rodiklis, tuo didesnė pajamų dalis tenka įsigyjant būstą. Lietuvoje šis rodiklis blogėja nuo 2021 m. ir 2024 m. pasiekė 109,9 punkto (2015 m. = 100). Tuo tarpu ES vidurkis, po 2022 m. piką, pastaruosius dvejus metus gerėja ir nukrito iki 105,7 punkto. Tai reiškia, kad Europoje pajamos vėl auga sparčiau nei būsto kainos, o Lietuvoje situacija yra atvirkštinė.
Nuo 2015 m. iki 2024 m. gyventojų pajamos Lietuvoje padidėjo apie 114 proc., tačiau būsto kainos per tą patį laikotarpį augo apie 135 proc.
Kaip pastebi investuotojui.lt vyriausiasis redaktorius Redas Klerauskas, lyginant su ilgalaikiu vidurkiu, Lietuvos įperkamumo rodiklis vis dar yra apie 6 proc. geresnis. Tačiau dabartinis būsto kainų augimo tempas kasmet mažina šį „rezervą“. „Dešimtmetį atlyginimai augo taip sparčiai, kad beveik neatsiliko nuo būsto kainų, ir Lietuvos įperkamumo rodiklis iki šiol geresnis nei ilgalaikis vidurkis. Bet kryptis pasikeitė: pas mus kainos vėl auga dviženkliu tempu, o Europoje įperkamumas jau gerėja. Šis krypčių išsiskyrimas ir yra svarbiausias tyrimo skaičius,” – teigia R. Klerauskas.
Visas tyrimas, apimantis Lietuvos ir ES palyginimą, ketvirtinę kainų seriją nuo 2015 m. ir metodiką, skelbiamas adresu: https://investuotojui.lt/tyrimai/busto-iperkamumas-2015-2026/.
Žiniasklaidai siūloma nemokamai naudoti tyrimo diagramas (2400×1350) ir skaičiavimų duomenis CSV formatu, nurodant šaltinį (investuotojui.lt). Pabrėžiama, kad tyrimas yra duomenų apžvalga ir švietimo turinys, o ne prognozė ar individualus patarimas dėl būsto įsigijimo.
