Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su kitų Europos Sąjungos valstybių lyderiais laišku paragino skubiai ir koordinuotai reaguoti į neteisėtą migraciją Ispanijai priklausančiame Seutos eksklave.
Laiškas adresuotas Europos Vadovų Tarybos pirmininkui António Costai, Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen ir Airijos ministrui pirmininkui. Airijos, kuri iki metų pabaigos pirmininkauja ES Tarybai, prašoma kuo greičiau sušaukti neeilinį vidaus reikalų ministrų posėdį.
Lyderiai ragina sutelkti turimas ES priemones ir suteikti Ispanijai reikalingą paramą, kad Seutoje būtų atkurta veiksminga ES išorės sienos kontrolė bei užkirstas kelias naujiems masiškiems sienos kirtimams.
Pasirašiusieji teigia, kad ES turi koordinuotai atgrasyti nuo neteisėtos migracijos, stiprinti išorės sienų apsaugą ir šalinti politikos „traukos veiksnius“, tarp jų – masinį neteisėtai esančių migrantų statuso įteisinimą.
Jų vertinimu, negalima leisti susidaryti įspūdžiui, kad neteisėtas atvykimas į ES gali virsti teisėtu buvimu, nes tai skatintų naujus bandymus kirsti sieną. Laiške pažymima, kad neteisėtų tolesnių judėjimų iš Seutos į kitas Europos vietas neužfiksuota, tačiau neatmetamas laikinas vidaus sienų kontrolės sustiprinimas ar grąžinimas pagal Šengeno sienų kodeksą.
Laišką, be Baltijos šalių lyderių, pasirašė Italijos, Vokietijos, Austrijos, Čekijos, Graikijos, Maltos, Kipro, Nyderlandų, Lenkijos, Slovakijos, Švedijos, Danijos, Bulgarijos, Suomijos, Vengrijos, Rumunijos, Slovėnijos ir Kroatijos vadovai.
Ispanijos vidaus reikalų ministerija skaičiavo, kad nuo liepos 30 d. iš Maroko į Seutą pateko apie 50 tūkst. žmonių. Iki liepos 31 d. vakaro į Maroką buvo grįžę 48 300 žmonių, o Ispanijos užsienio reikalų ministras José Manuelis Albaresas teigė, kad sugrįžo beveik visi atvykusieji.
Per masinį sienos kirtimą žuvo mažiausiai 57 žmonės. Ispanija į Seutą pasiuntė kariuomenę ir papildomų policijos pajėgų, o premjeras Pedro Sánchezas sienos pažeidimą pavadino šalies teritorinio vientisumo pažeidimu.
