Premjeras Mindaugas Sinkevičius rugpjūčio 12 d. pirmą kartą pirmininkavo Nacionalinės gynybos pramonės plėtrą skatinančios ir koordinuojančios darbo grupės posėdžiui. Jame aptarta svarbiausių projektų pažanga ir galimybės paspartinti jų įgyvendinimą.
Pasak M. Sinkevičiaus, į projektų vystymo ir tiekimo grandines reikia kuo plačiau įtraukti Lietuvos įmones. Tai turėtų didinti šalyje sukuriamą ekonominę vertę ir technologines kompetencijas.
Vyriausybės vadovas pabrėžė, kad gynybos pramonės plėtros neturi stabdyti perteklinis biurokratinis reguliavimas. Augant poreikiams Lietuvoje, regione ir pasaulyje, šį sektorių jis įvardijo svarbiu ne vien šalies aprūpinimui, bet ir eksportui.
Posėdyje taip pat nagrinėta investicijas į gynybos pramonę skatinanti reguliacinė aplinka bei ministerijų bendradarbiavimas. Premjeras ragino institucijas glaudžiau bendradarbiauti, kad projektai greičiau pereitų kelią nuo iniciatyvos iki galutinio produkto.
Seimo patvirtintas 2026 metų krašto apsaugos biudžetas siekia 4,79 mlrd. eurų, arba 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto. Iš jo 1,7 mlrd. eurų numatyta ginkluotei ir karinei technikai, 524 mln. eurų – oro gynybai.
Dar apie 480 mln. eurų iš Valstybės gynybos fondo planuojama skirti nacionalinės divizijos pajėgumui, įskaitant tankus ir vikšrines pėstininkų kovos mašinas. Vokietijos brigados infrastruktūrai numatyta apie 50 mln. eurų, o karinės infrastruktūros plėtrai – apie 240 mln. eurų.
