Prezidentas Gitanas Nausėda palankiai įvertino Mindaugo Sinkevičiaus Vyriausybės pažadą 2027 metais pensijas indeksuoti mažiausiai 10 proc. Pasak šalies vadovo, spartus pensijų didinimas išlieka vienu pagrindinių valdžios prioritetų, nepaisant Vyriausybių kaitos.
Prezidentas pensijų augimą vadina tęstiniu prioritetu
G. Nausėda rugpjūčio 21 dieną pabrėžė, kad jam einant prezidento pareigas pensijos nuosekliai augo sparčiau negu vidutinis darbo užmokestis.
Prezidentas yra pasiūlęs papildomam individualiosios pensijos dalies indeksavimui skirti nuo 20 iki 75 proc. planuojamo teigiamo „Sodros“ biudžeto pinigų srautų rezultato.
M. Sinkevičius savo ruožtu siūlė nustatyti, kad papildomam pensijų indeksavimui kasmet būtų skiriama mažiausiai apie 15 proc. „Sodros“ biudžeto perviršio. Premjero teigimu, Vyriausybės ir prezidento pozicijos dėl spartesnio indeksavimo sutampa – juo būtų siekiama geriau atspindėti ekonominę padėtį ir kainų augimą.
Vyriausybė siekia bent 10 proc. augimo
Rugpjūčio 12 dieną M. Sinkevičius sakė, kad automatinis pensijų indeksavimas 2027 metais reikštų maždaug 10 proc. augimą. Panaudojus dalį „Sodros“ biudžeto perviršio, pensijos galėtų didėti dar sparčiau.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė nurodė, kad tuo metu modeliuotas įprastas 2027 metų indeksavimas siekė apie 8,5 proc., tačiau ji tikėjosi bent 10 proc. pensijų augimo.
Premjeras kartu perspėjo, kad valstybės finansinės galimybės nėra neribotos. Sprendimas dėl papildomo indeksavimo turėtų būti įtrauktas į 2027 metų valstybės biudžetą.
Dėl „Sodros“ perviršio naudojimo nuomonės išsiskiria
Liepos 28 dieną M. Sinkevičius teigė, kad dėl konkretaus perviršio panaudojimo dar diskutuoja Socialinės apsaugos ir darbo bei Finansų ministerijos.
Finansų ministras Taurimas Valys nebuvo užtikrintas, kad „Sodros“ perviršį reikėtų naudoti pensijoms papildomai indeksuoti. Jis perspėjo apie galimą neigiamą poveikį fiskalinei politikai ir teigė, kad tokį žingsnį labiau derėtų svarstyti krizės atveju.
Atsargumo laikytis ragino ir Lietuvos bankas, Valstybės kontrolė bei „Sodra“. Šios institucijos perspėjo rezervo nenaudoti einamosioms išlaidoms, jeigu nėra tvarių pajamų šaltinių. Lietuvos banko skaičiavimu, dėl demografinių tendencijų automatinį pensijų indeksavimą gali tekti stabdyti jau 2030 metais.
2026 metų liepos pradžioje „Sodros“ rezervas viršijo 4 mlrd. eurų. Dėl gyventojų pasitraukimo iš antrosios pensijų pakopos prognozuota, kad per metus jis išaugs iki daugiau kaip 6 mlrd. eurų. Per pirmuosius tris metų mėnesius iš antrosios pakopos pasitraukė beveik 550 tūkst. žmonių, arba apie 40 proc. dalyvių, o pensijų fondų turtas sumažėjo 4,4 mlrd. eurų.
2026 metais pensijos vidutiniškai padidėjo 12 proc. Vidutinė senatvės pensija pasiekė 750 eurų, o turint būtinąjį stažą – 810 eurų. Prognozuota, kad šios išmokos sudarys atitinkamai 47,3 ir 51,1 proc. vidutinio darbo užmokesčio atskaičius mokesčius.
Lietuvoje 2026 metais buvo daugiau kaip 635 tūkst. senatvės pensijos gavėjų ir apie 8 tūkst. išankstinės senatvės pensijos gavėjų.
