Naujasis Irano Aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos vadovas Mohsenas Rezaei rugpjūčio 22 dieną perspėjo kaimynines valstybes neprisidėti prie Jungtinių Valstijų pastangų ekonomiškai izoliuoti Teheraną. Irano valstybinei televizijai IRIB jis pareiškė, kad prie JAV „ekonominio karo“ prisidėjusios šalys būtų laikomos priešėmis, o Iranas smogtų jų interesams, įskaitant naftos gabenimo iš Persijos įlankos maršrutus, aplenkiančius Hormūzo sąsiaurį.
Teheranas grasina ir JAV bendrovėms
Rezaei tvirtino, kad Iranas per dabartinį karą iki šiol puolė tik JAV karines bazes ir dar nesitaikė į amerikiečių ekonominius interesus.
„Tačiau jeigu jie nori mums taikyti ekonomines sankcijas, Jungtinės Valstijos turi naftos ir kitų ekonominių bendrovių aplink Iraną bei kitur, ir mes joms smogsime“, – sakė jis.
Tai buvo išsamiausias Rezaei viešas pasisakymas nuo tada, kai 2026 metų rugpjūtį jis buvo paskirtas vadovauti svarbiausiai Irano nacionalinio saugumo institucijai. Didžiąją 1980–1988 metų Irano ir Irako karo dalį jis vadovavo elitinei Islamo revoliucijos gvardijai. Jo paskyrimas buvo dalis aukšto rango pareigūnų kaitos, vertinamos kaip Teherano politinio ir karinio kurso griežtinimas.
Karas prasidėjo vasario 28 dieną JAV ir Izraeliui smogus Iranui. Birželį pasiektas paliaubų susitarimas vėliau žlugo, o Iranas per konfliktą įtvirtino Hormūzo sąsiaurio kontrolę. Taikos metu šiuo siauru vandens keliu tarp Irano ir Arabijos pusiasalio buvo gabenama maždaug penktadalis pasaulyje parduodamos naftos ir gamtinių dujų.
Vašingtonas siekia dar labiau izoliuoti Iraną
JAV prezidentas Donaldas Trumpas rugpjūčio 19 dieną paskelbė apie „precedento neturinčio“ masto ekonominį karą ir Irano izoliavimą. Jis pagrasino didžiuliais ekonominiais padariniais šalims, kurių bankai, bendrovės, oro uostai ar valdžios institucijos padėtų Teheranui.
JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas teigė, kad naujame operacijos „Economic Fury“ etape gali būti įvestos antrinės sankcijos su Iranu prekiaujančioms valstybėms ir bendrovėms. Ankstesnės priemonės buvo nukreiptos į Irano naftos pirkėjus ir su šia šalimi dirbančius bankus.
Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi rugpjūčio 21 dieną JAV grasinimus pavadino jau ne kartą matyta taktika. Ministerijos atstovas Esmailas Baghaei anksčiau pareiškė, kad Vašingtono sprendimas grįžti prie sankcijų, užuot pasirinkus diplomatiją, neduos rezultatų.
Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jian rugpjūčio 20 dieną taip pat pareiškė, kad sankcijos ir spaudimas Irano klausimo neišspręs, ir paragino ieškoti politinio bei diplomatinio sprendimo.
Jungtiniai Arabų Emyratai, iki karo buvę vienu svarbiausių Irano prekybos partnerių ir prekių reeksporto centru, rugpjūčio 18 dieną paskelbė iki atskiro pranešimo stabdantys visą prekybą, komercinius mainus ir finansines operacijas su Teheranu. Persijos įlankos valstybė sprendimą susiejo su dviem, jos teigimu, Irano paleistomis balistinėmis raketomis, nukritusiomis įlankoje. Baghaei neigė, kad Iranas būtų leidęs raketas Jungtinių Arabų Emyratų kryptimi.
Valstybės ieško kelių aplenkti Hormūzo sąsiaurį
Trumpas pastarosiomis dienomis kelis kartus reiškė pretenzijas į Hormūzo sąsiaurį. Rugpjūčio 17 dieną jis sakė mėgstąs idėją paskelbti sąsiaurį JAV teritorija, o rugpjūčio 21-ąją per renginį Pietų Karolinos valstijoje pareiškė laikąs jį Amerikos teritorija. Kitą dieną savo socialiniame tinkle prezidentas pasidalijo žemėlapiu, kuriame sąsiauris buvo pavadintas „nauja JAV teritorija“.
Rezaei savo ruožtu sakė, kad Iranas su kitoje sąsiaurio pusėje esančiu Omanu toliau derasi dėl šio vandens kelio valdymo. Pasak jo, už praplaukimą sąsiauriu bus renkami mokesčiai.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Saudo Arabijos sosto įpėdinis Mohammedas bin Salmanas per rugpjūčio 23 dieną prasidėjusią dviejų dienų viešnagę Paryžiuje turėjo aptarti alternatyvas Hormūzo sąsiauriui.
Svarstomi pasiūlymai apėmė didesnius krovinių srautus per už Persijos įlankos esančius Omano uostus, Saudo Arabijos ir kitų valstybių vamzdynų plėtrą ar jų pajėgumų padvigubinimą bei naujas regionines geležinkelio jungtis.
Prancūzijos ir Saudo Arabijos sudaryta energetikos bei logistikos jungčių tarp Artimųjų Rytų ir Europos darbo grupė ministrų lygiu turėjo susitikti rugpjūčio 24 dieną. Jai pavesta atrinkti strateginius projektus, numatyti finansavimo šaltinius ir Prancūzijos bendrovių vaidmenį.
Dar birželio 17 dieną Didžiojo septyneto valstybės įsipareigojo sparčiau įvairinti energijos tiekimo maršrutus ir kartu finansuoti alternatyvius naftos bei dujų išgabenimo iš regiono kelius, kad pasaulio ekonomika būtų mažiau priklausoma nuo Hormūzo sąsiaurio.
