Su Lietuvos startuolių ekosistema siejamos bendrovės 2026 m. pirmąjį pusmetį paskelbė pritraukusios 83,6 mln. eurų investicijų – maždaug perpus mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai ši suma siekė 167,6 mln. eurų. Finansavimą šiemet gavo 13 įmonių, o prieš metus – 15, rodo Lietuvos startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ duomenys.
Du didžiausi sandoriai sudarė 72 proc. investicijų
Didžiausi pirmojo pusmečio sandoriai buvo gynybos technologijų bendrovės „Onodrim Industries“ ir skaitmeninės maisto produktų tiekimo prekyvietės „Saltz“. Jos kartu pritraukė 60 mln. eurų, arba apie 72 proc. visų investicijų.
40 mln. eurų finansavimą gavusi „Onodrim Industries“ yra lietuvio su partneriais įkurta ir vadovaujama bendrovė, įsikūrusi Nyderlandų sostinėje Amsterdame ir turinti padalinį Lietuvoje. Investicijų etapui vadovavo JAV fondai „Founders Fund“ ir „General Catalyst“ bei Europos fondas „Lakestar“. Pritrauktas lėšas bendrovė ketina skirti produktams, gamybos pajėgumams ir specialistų komandai.
„Saltz“ pritraukė 20 mln. eurų A serijos investiciją. Šiame finansavimo etape dalyvavo Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, fondai „Inovo“, „Lifeline Ventures“ ir „Change Ventures“, „Vinted“ bendraįkūrėjas Mantas Mikuckas, „Wolt“ bendraįkūrėjas Miki Kuusi, „Shopify“ vadovai ir kiti verslo angelai.
„Saltz“ finansavimą numato panaudoti plėtrai Europoje, technologijoms ir komandai. Iki 2026 m. pabaigos ją planuojama papildyti daugiau kaip 100 darbuotojų.
Pusmečio rezultatams didelę įtaką turėjo keli stambūs sandoriai. 40 mln. eurų „Onodrim Industries“ investicija sudarė 48 proc. visos šių metų pirmojo pusmečio sumos. Pernai rezultatą dar labiau iškėlė vienas 95,4 mln. eurų „Cast AI“ sandoris – jam teko 57 proc. per pirmąjį 2025 m. pusmetį pritrauktų investicijų.
DI startuoliai pritraukė 7,05 mln. eurų
Tarp mažesnių sandorių išsiskyrė dirbtinio intelekto startuoliai. „Whitebridge.ai“, „Kopa AI“, „Outcraft AI“ ir „Superpal“ kartu pritraukė 7,05 mln. eurų – 8,4 proc. visų pusmečio investicijų.
„Whitebridge.ai“ pritraukė 2,5 mln. eurų, „Kopa AI“ – 2,05 mln. eurų, „Outcraft AI“ – 2 mln. eurų, o komandoms skirtą DI bendradarbiavimo platformą kuriantis „Superpal“ – 500 tūkst. eurų.
Rizikos kapitalo bendrovės „Practica Capital“ vertinimu, DI sumažino pradinio produkto kūrimo sąnaudas ir paskatino steigti daugiau startuolių. Tačiau kartu rinkoje padaugėjo panašių, lengvai nukopijuojamų produktų, kurių augimo galimybės nebūtinai atitinka rizikos kapitalo fondų lūkesčius.
„Practica Capital“ partneris Donatas Keras teigė matantis ir kokybinį pokytį: jaunos komandos dažniau kuria specializuotus DI modelius, DI infrastruktūrą arba šią technologiją derina su fiziniais įrenginiais. Pasak jo, tokius sprendimus sunkiau kopijuoti, todėl jie turi daugiau galimybių sudominti vietos ir tarptautinius investuotojus.
Tarp kitų ankstyvosios stadijos sandorių restoranų, kavinių ir viešbučių veiklos valdymo platformą plėtojantis „Backoffice“ pritraukė 150 tūkst. eurų, o mokytojų skaitmenines ir DI kompetencijas stiprinantis startuolis „Vedliai“ – 100 tūkst. eurų.
Finansavimo sandorių skaičius neauga
„Unicorns Lithuania“ skaičiuoja, kad pastaruosius ketverius metus Lietuvoje kasmet sudaroma tik 32–40 startuolių finansavimo sandorių. Asociacijos vadovė Gintarė Verbickaitė pabrėžė, kad būsimų didelių investicijų skaičius priklausys nuo to, kiek jaunų komandų gaus pirmąjį kapitalą ir vėliau pasieks brandesnes augimo stadijas.
Tarp aktyviausių vietos rizikos kapitalo fondų pirmąjį 2026 m. pusmetį buvo „Coinvest Capital“, „FIRSTPICK“, „Practica Capital“ ir „Iron Wolf Capital“. Verslo angelai dalyvavo daugiau kaip 70 proc. paskelbtų sandorių.
Lietuvos verslo angelų asociacijos „LitBAN“ vadovė Roberta Rudokienė nurodė, kad apie 70 proc. jos narių investicijų kasmet tenka Lietuvos startuoliams. Vis dėlto asociacija pastebi mažėjantį susidomėjimą šia turto klase, o dalis privačių investuotojų renkasi mažesnės rizikos priemones.
R. Rudokienės teigimu, investuotojų sprendimus lemia pasitikėjimas komanda, produkto perspektyvos ir galimybės išauginti verslą. Investicijas taip pat stabdo mokestinių paskatų trūkumas: tiesioginės investicijos į inovatyvias jaunas įmones nėra įtrauktos į investicinės sąskaitos režimą.
