Buvęs Ukrainos gynybos ministras Mychailas Fedorovas paragino rasti teisėtą būdą atnaujinti rinkimus tebesitęsiant karui, iškėlė klausimų dėl korupcijos prezidento Volodymyro Zelenskio aplinkoje ir neatmetė galimybės ateityje pats siekti Ukrainos prezidento posto.
Fedorovas ragina atnaujinti rinkimus karo metu
35-erių M. Fedorovas, laikytas vienu populiariausių Ukrainos ministrų, savo poziciją išdėstė rugpjūčio 18 dieną paskelbtame maždaug 10 minučių trukmės vaizdo įraše. Jame buvęs ministras kritikavo korupciją, sisteminę valdymo krizę ir visuomenės nepasitikėjimą.
M. Fedorovas teigė turįs „moralinę teisę“ pradėti viešą diskusiją apie rinkimus. Anot jo, Ukraina turi rasti teisėtą ir saugų būdą atnaujinti demokratinį rinkimų procesą net ir nenutraukus karo padėties.
„Demokratija neturėtų tapti Vladimiro Putino įkaite“, – sakė buvęs ministras. Jo teigimu, jeigu rinkimai Ukrainoje apskritai nebebūtų rengiami, šalis nebebūtų demokratija.
M. Fedorovas taip pat pareiškė, kad žmonės negali neribotą laiką gyventi valstybėje nesuprasdami, kodėl priimami konkretūs sprendimai. Vis dėlto jo raginimas rengti rinkimus platesnio palaikymo nesulaukė.
Ukrainoje karo padėtis galioja nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios 2022 metų vasario 24 dieną. Dėl jos prezidento ir parlamento rinkimai nevyksta, o penkerių metų V. Zelenskio prezidento kadencija formaliai baigėsi 2024 metų gegužę.
Rugpjūčio 23 dieną V. Zelenskis atmetė galimybę rinkimus rengti dabartinėmis sąlygomis. Pasak prezidento, balsavimas karo metu būtų „cunamis“, galintis suskaldyti Ukrainą.
V. Zelenskis pabrėžė, kad šalies partneriai iki šiol nepateikė konkretaus plano, kaip rinkimus būtų galima surengti saugiai, teisėtai ir demokratiškai. Tarp pagrindinių kliūčių įvardijamas fronte tarnaujančių karių, milijonų užsienyje gyvenančių ukrainiečių ir Rusijos okupuotų teritorijų gyventojų balsavimas. Taip pat kyla rinkėjų saugumo, Rusijos dezinformacijos ir kišimosi į rinkimų procesą grėsmė.
Pinigų plovimo tyrimas pasiekė Prezidento biurą
Interviu BBC M. Fedorovas pareiškė, kad V. Zelenskis privalo paaiškinti, kiek žinojo apie galimą korupciją artimiausioje savo aplinkoje. Tačiau buvęs ministras pabrėžė nenorįs daryti prielaidų apie prezidento atsakomybę.
Ukrainos nacionalinis kovos su korupcija biuras NABU ir Specializuotoji antikorupcijos prokuratūra SAPO rugpjūtį pranešė apie tyrimą dėl pinigų plovimo. Šių institucijų duomenimis, 2026 metų birželį 150 mln. grivinų grynaisiais – daugiau kaip 3 mln. JAV dolerių – per fiktyvių bendrovių sąskaitas buvo įlieta į teisėtą finansų sistemą.
Pinigai esą panaudoti užstatui už vieną vadinamosios „Midas“ bylos dalyvį – pinigų plovimu kaltinamą buvusį Ukrainos energetikos ministrą – sumokėti.
Oficialiai skelbiama, kad su schema siejamai nusikalstamai organizacijai vadovavo esamas ir buvęs Ukrainos parlamento nariai, o tarp jos dalyvių buvo aukšto rango Prezidento biuro pareigūnų. Įtarimai organizacijos nariams ir jų bendrininkams pareikšti rugpjūčio 19 dieną. Vienas aukšto rango Prezidento biuro pareigūnas, tyrėjų įvardytas tarp įtariamųjų, buvo atleistas.
„Jo pareiga – paaiškinti mums visiems, ar jis apie visa tai žinojo, ar ne“, – apie V. Zelenskį kalbėjo M. Fedorovas.
Kartu buvęs ministras teigė neturįs jokių įrodymų, kad prezidentas būtų asmeniškai įsitraukęs į korupciją. Pasak jo, per visus bendro darbo metus V. Zelenskis nėra davęs nė vieno neteisėto arba jo sąžiningumo principams prieštaraujančio nurodymo.
V. Zelenskis savo ruožtu pareiškė, kad antikorupcinių institucijų vadovai jam turi „nulį klausimų“ ir supranta, jog jis nėra susijęs su tiriama pinigų plovimo schema.
Prezidento atstovas taip pat priminė, kad M. Fedorovas nuo 2019 metų dirbo visose Ukrainos vyriausybėse. Anot jo, keista girdėti buvusį ministrą apie jas kalbant taip, tarsi jis pats nebūtų buvęs jų dalimi, juolab kad anksčiau tokių griežtų jo pareiškimų nebuvo girdėti.
M. Fedorovas tikino vadovaudamas Gynybos ministerijai pašalinęs dalį korupcinių praktikų iš viešųjų pirkimų sistemos. Vis dėlto jis pripažino, kad korupcija tebėra rimta problema ir tiesiogiai mažina Ukrainos pajėgumus fronte.
Atleidimą lydėjo protestai, o politinės ambicijos liko atviros
M. Fedorovas iš gynybos ministro pareigų buvo atleistas 2026 metų liepą, žiniasklaidai paskelbus apie jo konfliktą su Ukrainos kariuomenės vadovybe. Atleidimas sukėlė kelias savaites trukusius protestus, tačiau jų dalyvių palaipsniui mažėjo. Demonstracijos baigėsi rugpjūčio 19 dieną, gynybos ministru patvirtinus generolą majorą Jevheną Chmarą.
V. Zelenskis atskleidė siūlęs M. Fedorovui keturis skirtingus būdus likti vyriausybėje, tačiau šis visus pasiūlymus atmetė. Prezidentas dalį nesutarimų taip pat susiejo su netikslia Gynybos ministerijos informacija apie tariamą bendrovės „SpaceX“ sutikimą leisti Ukrainai naudoti palydovinio ryšio sistemą „Starlink“ smūgiams Rusijoje, nors tiesiogiai neapkaltino buvusio ministro melavus.
Paklaustas, ar pasiilgo ministro darbo, M. Fedorovas atsakė: „Ne.“ Jis aiškino, kad vadovavimas Gynybos ministerijai karo metu ir kartu vykdyta sistemos pertvarka reiškė nuolatinę milžinišką įtampą.
Būdamas gynybos, o anksčiau – skaitmeninės transformacijos ministru, M. Fedorovas buvo siejamas su Ukrainos kariuomenės technologine modernizacija ir vadinamosios „dronų armijos“ plėtra. Jis teigia ir toliau sieksiantis diegti naujas karo technologijas.
Buvęs ministras pranešė artimiausiomis savaitėmis vyksiantis į JAV ir tikįsis susitikti su „SpaceX“ įkūrėju Elonu Musku. M. Fedorovas norėtų jį įtikinti išplėsti „Starlink“ veikimą Rusijos oro erdvėje taip, kad sistema galėtų padėti Ukrainos smūgiams, bet ja negalėtų naudotis Kremlius.
Jis taip pat kritikavo Jungtinės Karalystės ir kitų Ukrainos partnerių biurokratines procedūras, dėl kurių vėluoja ginklų ir kitos karinės paramos pristatymas. Nuo plataus masto karo pradžios britų karinė parama Ukrainai siekė apie 16 mlrd. svarų sterlingų, tačiau M. Fedorovas ragino daugiau lėšų tiesiogiai skirti naujausių Ukrainos dronų gamybai.
Nors konkretaus politinio plano M. Fedorovas teigė šiuo metu neturįs, galimybės kandidatuoti į Ukrainos prezidentus jis neatmetė. Pasak buvusio ministro, tai priklausytų nuo rinkimų proceso atnaujinimo, jo energijos, komandos išlikimo ir pačių rinkėjų pasitikėjimo.
