Rusija pradėjo tikrinti, ar jos regionai pasirengę galimai naujai plataus masto mobilizacijai. Vakarų žvalgybos pareigūnų duomenimis, 2026 m. liepą karininkai iš Sankt Peterburgo atvyko į Kaliningrado sritį – tarp Lietuvos ir Lenkijos esančią Rusijos teritoriją – ir prižiūrėjo pasirengimo mobilizuoti vietos gyventojus procedūras.
Per pratybas tikrinta, kaip mobilizuotuosius būtų galima apgyvendinti, maitinti ir apginkluoti. Vakarų žvalgybos pareigūnai teigia, kad panašūs patikrinimai vyksta ir kituose Rusijos regionuose.
Kremlius sprendimo dar nepriėmė
Kol kas Maskva nėra nusprendusi skelbti naują plataus masto mobilizaciją, todėl pratybos laikomos pasirengimu galimam, bet dar nepaskelbtam šaukimui.
Vakarų pareigūnų vertinimu, Kremlius greičiausiai nesiims tokio žingsnio iki rugsėjo 18–20 dienomis vyksiančių Rusijos parlamento žemųjų rūmų – Valstybės Dūmos – rinkimų. Nauja mobilizacija galėtų tapti politiškai rizikingu sprendimu, ypač prisimenant 2022 m. kilusią sumaištį.
Rusijos nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose Vasilijus Nebenzia rugpjūčio 20 d. neigė, kad šalis rengiasi masiniam šaukimui. Pasak jo, tokios mobilizacijos dabar nereikia, ji „neplanuojama ir nenumatoma“. Tačiau diplomatas taip pat pridūrė, kad po rinkimų paaiškės, „kas buvo teisus“.
2022 m. rugsėjį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė dalinę maždaug 300 tūkst. žmonių mobilizaciją. Ji sukėlė chaosą, šimtai tūkstančių rusų išvyko iš šalies, buvo masiškai perkami lėktuvų bilietai, o prie sienų su Sakartvelu ir Kazachstanu nusidriekė ilgos automobilių eilės.
Tuomet pasirašytas mobilizacijos dekretas liko neterminuotas. Rusijos gynybos ministerija paskelbė šaukimą užbaigusi, tačiau V. Putinas nepasirašė atskiro dekreto, kuris oficialiai įformintų jo pabaigą.
Karių trūkumas gali paskatinti naują šaukimą
JAV ir Europos pareigūnų vertinimu, Rusijai vis sunkiau sutartininkais – savo noru sutartis su kariuomene pasirašančiais žmonėmis – pakeisti fronte žuvusius ir sužeistus karius. Didėjantis personalo trūkumas gali priversti Kremlių svarstyti naują masinį šaukimą.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis rugpjūčio 23 d. pareiškė, kad Kyjivas po Rusijos parlamento rinkimų tikisi papildomos 300 tūkst. žmonių mobilizacijos. Jo teigimu, 2027 m. Rusija galėtų pašaukti dar šimtus tūkstančių žmonių ir taip pasiekti bendrą 500 tūkst. mobilizuotųjų tikslą.
V. Zelenskis tokį modelį pavadino „periferine mobilizacija“, kuri pirmiausia būtų nukreipta į atokesnius Rusijos regionus, o ne didžiuosius šalies miestus.
Ukrainos prezidento vertinimu, pagrindinės Rusijos puolimo kryptys ir toliau būtų Kostiantynivka, Slovjanskas ir Kramatorskas – miestai Donecko srityje Rytų Ukrainoje. Kita galima užduotis esą būtų vadinamosios buferinės zonos kūrimas Ukrainos Charkivo ir Sumų srityse prie Rusijos sienos.
V. Zelenskio pateiktais duomenimis, nuo 2026 m. pradžios Rusija neteko 267 tūkst. karių, iš kurių apie 155 tūkst. žuvo. Jis tvirtino, kad 70–80 proc. visų Rusijos nuostolių tenka Kostiantynivkos krypčiai. Šių karo metu skelbiamų skaičių nepriklausomai patvirtinti neįmanoma.
JAV analitinio centro „Carnegie Endowment for International Peace“ ekspertas Michaelas Kofmanas vertino, kad net nauja mobilizacija nepadėtų Rusijai 2026 m. užimti viso Donbaso – Donecko ir Luhansko sričių. Pasak jo, šių metų karinei kampanijai toks sprendimas jau būtų pavėluotas, tačiau papildomi kariai galėtų tapti svarbiu veiksniu 2027 metais.
Gandai jau skatina ieškoti išvykimo kelių
„The Wall Street Journal“ duomenimis, gandai apie galimą naują mobilizaciją jau skatina dalį Rusijos vyrų ieškoti galimybių išvykti iš šalies. Turtingesni rusai dairosi vietų, kuriose galėtų pralaukti galimą šaukimą, o padidėjusi paklausa pradėjo kelti nekilnojamojo turto kainas Sakartvele ir Armėnijoje.
Rusijos Šiaurės Kaukazo muitinės valdyba rugpjūčio 18 d. pranešė, kad per Verchnij Larso pasienio punktą tarp Rusijos ir Sakartvelo per parą vyko daugiau kaip 20 tūkst. keleivių. Tarnyba nenurodė nei jų pilietybės, nei judėjimo krypties.
Sakartvelo vidaus reikalų ministerija rugpjūčio 19 d. paneigė kalbas, esą į šalį per parą atvyko 20 tūkst. rusų. Ministerijos duomenimis, iš Rusijos į Sakartvelą įvažiavo 7 880 įvairių valstybių piliečių, o per tą patį punktą išvyko 8 406 žmonės.
Rusija jau turi šaukiamojo amžiaus vyrų duomenų bazę ir siunčia jiems nurodymus atvykti į karinius komisariatus. Analitikas Aleksejus Jusupovas mano, kad valdžia gali didinti šaukiamųjų skaičių palaipsniui, kviesdama žmones mažomis grupėmis ir taip mėgindama išvengti 2022 m. kilusios panikos.
Naujas plataus masto šaukimas taip pat padidintų spaudimą Rusijos ekonomikai. Konsultacijų bendrovės „Eurasia Group“ ekspertas Alexanderis Kolyandras pabrėžė, kad naujus karius reikėtų maitinti, apgyvendinti, apginkluoti ir jiems mokėti, kartu išimant darbuotojus iš Rusijos darbo rinkos, kurioje jų ir taip trūksta.
