Asociacijos „Visuotinė gynyba“ užsakymu atlikta apklausa parodė, kad visuotiniam šaukimui iki 2030 metų pritaria 76,3 proc. Lietuvos gyventojų. Asociacija sieks, kad galutinis politinis sprendimas dėl tokio šaukimo būtų priimtas iki šio dešimtmečio pabaigos.
Daugiau nei pusė šaukimo nori kuo greičiau
Asociacijos vadovas Tomas Godliauskas rugpjūčio 28 dieną paskelbė, kad visuotinio šaukimo įvedimas tapo svarbiausiu organizacijos tikslu.
„Mes norėtume šitą klausimą aktualizuoti ir turėti galutinį politinį sprendimą, kad visuotinis šaukimas yra reikalingas čia ir dabar ir jį turėtume iki 2030 metų“, – spaudos konferencijoje sakė T. Godliauskas.
Apklausoje 51 proc. respondentų nurodė norintys, kad visuotinis šaukimas būtų įvestas kuo greičiau, o daugiau kaip 25 proc. pasirinko terminą iki 2030 metų. Beveik 8 proc. pritartų jo įvedimui po 2030-ųjų, 12 proc. teigė, kad Lietuvai visuotinio šaukimo apskritai nereikia, o 4 proc. nuomonės neturėjo.
Asociacijos valdybos nario ir pilietinės iniciatyvos „Stiprūs kartu“ vadovo Edmundo Jakilaičio teigimu, šaukimą iki 2030 metų palaikė daugiau kaip du trečdaliai respondentų visose tirtose amžiaus, socialinėse ir regioninėse grupėse. Greitesnį jo įvedimą labiau palaikė 60–84 metų gyventojai, o 18–29 metų apklausos dalyvių palankumas buvo mažesnis.
Reprezentatyvią apklausą rugpjūtį atliko rinkos tyrimų bendrovė „Norstat“. Internetu ir telefonu apklaustas 1 501 respondentas, tyrimo paklaida siekė 3 procentinius punktus.
Dauguma moterims rinktųsi savanorišką tarnybą
Paklausti, kam turėtų būti taikomas visuotinis šaukimas, 40,1 proc. respondentų pasirinko visų vyrų šaukimą. Beveik 19 proc. apklaustųjų prievolę taikytų ir vyrams, ir moterims.
Vertindami konkrečiai moterų dalyvavimą, 51,5 proc. respondentų joms rinktųsi savanorišką tarnybą įvairesnėmis formomis. Beveik 13 proc. moterims taikytų tokią pačią tvarką kaip vyrams, o 35 proc. jų į visuotinį šaukimą neįtrauktų. Didesnes pajamas gaunantys gyventojai moterų dalyvavimą vertino palankiau negu šalies vidurkis.
Šiuo metu Lietuvoje visuotinis šaukimas nėra įvestas: privalomai kviečiami vyrai, o moterys karinę tarnybą gali rinktis savanoriškai.
Kariuomenė iki 2030-ųjų didins parengiamų žmonių skaičių
Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras yra pateikęs santūresnį vertinimą. Pasak jo, dabartiniams kariuomenės poreikiams pakanka šauktinių vyrų, o iki 2030 metų siekiama pašaukti beveik visus norinčiuosius ir įvairiomis formomis kasmet parengti 7–8 tūkst. karo prievolininkų.
2026 metais planuojama pašaukti apie 5 tūkst. karo prievolininkų. Iš jų 3 870 turėtų atlikti devynių mėnesių tarnybą, o 90 kariuomenei reikalingų profesijų specialistų – trijų mėnesių tarnybą. Dar 650 žmonių numatyta skirti 160–200 dienų jaunesniųjų karininkų vadų mokymams, o 450 jaunuolių – per trejus metus vykdomoms 90–120 dienų pagrindinio karinio rengimo arba karinės specialybės programoms.
Nuo 2026 metų sausio 1 dienos galioja reformuota šaukimo tvarka: mokyklą baigę jaunuoliai kviečiami nuo 18 metų. Pagrindinė tarnyba trunka devynis mėnesius, tačiau numatytos ir trijų bei šešių mėnesių formos.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas gegužės 27 dieną teigė, kad Lietuva juda visuotinio šaukimo link, tačiau pirmiausia reikia pakankamos infrastruktūros, instruktorių, kariuomenės pajėgumų ir ginkluotės. Premjerė Inga Ruginienė šį klausimą vadino ateities diskusija ir pabrėžė, kad prieš pereinant prie visuotinio šaukimo būtina atlikti bazinius pasirengimo darbus.
Prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad Lietuvai iki 2030 metų formuojant nacionalinę diviziją perėjimas prie visuotinio šaukimo yra tik laiko klausimas.
