„Juoduoju rugpjūčiu“ Rusijoje vadinamas pastebėjimas, kad paskutinį vasaros mėnesį šalį neįprastai dažnai užklumpa didelės krizės. 2026-ųjų rugpjūtį šį įsitikinimą sustiprino Ukrainos smūgiai Rusijos naftos perdirbimo ir elektroninės prekybos infrastruktūrai, degalų stygius bei menka Rusijos kariuomenės pažanga Ukrainos fronte.
Rugpjūčio krizės Rusiją lydi nuo SSRS žlugimo
Vienu svarbiausių „juodojo rugpjūčio“ pasakojimo atspirties taškų tapo 1991 m. rugpjūčio 19–21 dienomis komunistų ortodoksų surengtas nesėkmingas pučas prieš Sovietų Sąjungos vadovą Michailą Gorbačiovą. Jis paspartino procesus, po kurių 1991 m. gruodį Sovietų Sąjunga žlugo.
1998 m. rugpjūtį Rusija nebeįstengė vykdyti įsipareigojimų dėl dalies vidaus skolos, o rublis smarkiai nuvertėjo. Dar po metų kovotojų įsiveržimas į pietinę Rusijos respubliką Dagestaną tapo Antrojo Čečėnijos karo pradžia ir prisidėjo prie buvusio KGB pareigūno Vladimiro Putino iškilimo.
Tuometis prezidentas Borisas Jelcinas netikėtai atsistatydino 1999 m. gruodžio 31-ąją, Naujųjų metų išvakarėse, ir perdavė prezidento pareigas V. Putinui. Tačiau jau 2000 m. rugpjūčio 12 d. naujajam šalies vadovui teko vienas pirmųjų didžiųjų išbandymų: Barenco jūroje nuskendus branduoliniam povandeniniam laivui „Kursk“ žuvo visi 118 jo įgulos narių.
2008 m. rugpjūtį prasidėjęs Rusijos karas su Sakartvelu tapo ryškiu agresyvėjančios V. Putino užsienio politikos ženklu.
Tremtyje gyvenantis Rusijos komentatorius Ilja Varlamovas pasikartojančias rugpjūčio nelaimes vadina sutapimu. Vis dėlto dabartinę padėtį jis apibūdina kaip tikrą šalies krizę: sugrįžo degalų chaosas, kyla kainos, smunka rublis ir artėja rinkimai. Rusijoje taip pat sklinda nepatvirtinti gandai apie galimą naują mobilizacijos bangą 2026 m. rugsėjį.
I. Varlamovas atkreipė dėmesį ir į paviešintą aukšto rango Rusijos ekonomisto perspėjimą. Šis teigė, kad Maskvai gresia socialinė krizė, Rusija pralaimi pasaulinę technologinę bei ekonominę konkurenciją ir negalėtų laimėti išsekinimo karo prieš Vakarų remiamą Ukrainą.
Ukrainos smūgiai pasiekė dešimtis prekybos sandėlių
Iki rugpjūčio 17 d. Ukrainos dronai buvo atakavę apie 20 didžiausios Rusijos elektroninės prekybos bendrovės „Wildberries“ objektų – nuo Maskvos ir Sankt Peterburgo, dviejų didžiausių šalies miestų, iki Uralo regiono. Naujienų agentūra AP skelbė, kad sudegė milijardų dolerių vertės prekių, o nuostolių patyrė šimtai tūkstančių smulkiųjų pardavėjų.
Ukraina tvirtina, kad per „Wildberries“ parduodama Rusijos kariuomenei naudojama įranga ir techniniai komponentai. Bendrovė šį teiginį neigia.
Iki rugpjūčio 26 d. jau buvo užfiksuotas 21 smūgis „Wildberries“ sandėliams 16 Rusijos regionų. Per tris dienas dronai taip pat smogė šešiems konkuruojančios Rusijos elektroninės prekybos bendrovės „Ozon“ logistikos objektams.
Rugpjūčio 26-ąją AP pranešė, kad Tambovo srityje, centrinėje Rusijos dalyje, visiškai sunaikintas didelis „Wildberries“ sandėlis. Pirmą kartą jis buvo atakuotas liepos 18 d.; per tą smūgį žuvo septyni žmonės.
Benzino liko mažiau nei trečdalyje degalinių
Degalų stebėjimo programėlės „Gdebenz“ duomenimis, rugpjūčio 19 d. benzino buvo mažiau nei 30 proc. Rusijos degalinių. Jo prieinamumo rodiklis per savaitę smuko nuo 41 iki 28 proc., o automobilių eilės susidarė net Maskvoje.
Rusijos regionuose imta riboti vienam pirkėjui parduodamų degalų kiekį, taikyti QR kodais grindžiamą normavimą ir apribojimus pagal automobilių valstybinius numerius. Maskvoje Rusijos naftos bendrovė „Gazprom Neft“ vienu kartu leido įsipilti ne daugiau kaip 40 litrų degalų.
V. Putinas rugpjūčio 19 d. pripažino, kad smūgiai logistikos sandėliams daro ekonominę žalą, tačiau tvirtino, jog jie neturi ir negali sukelti kritinių pasekmių. Jis pažadėjo, kad objektai bus atstatyti su valstybės parama.
Po šio pareiškimo V. Putinas pasirašė dekretą, leidžiantį be teismo sprendimo laikinai perduoti valstybei energetikos, pramonės, ryšių, transporto ar logistikos objektų valdymą. Tokios priemonės galėtų būti imamasi, jeigu savininkai, valdžios vertinimu, neapsaugo objektų nuo dronų arba neatkuria jų po smūgių.
