JAV ir NATO pajėgų turimos oro gynybos raketų „Patriot“ atsargos Europoje tapo kritiškai mažos, naujienų agentūrai AP pareiškė anonimiškai kalbėję JAV gynybos ir Aljanso pareigūnai. Didžiausią nerimą kelia perėmėjų, galinčių numušti greitas Rusijos balistines raketas, stygius, tačiau NATO ir Pentagonas tokius vertinimus neigia.
Raketos iš Europos buvo perkeltos į Artimuosius Rytus
JAV gynybos pareigūno vertinimu, Europoje dislokuotų „Patriot“ nepakaktų ilgalaikei balistinių raketų atakai atremti. Pasak jo, galimybės apsiginti net nuo vienos balistinės raketos arba nuo kurso nuklydusios Rusijos raketos būtų „labai ribotos“.
Kitas anonimiškai kalbėjęs NATO pareigūnas patvirtino, kad JAV ir Aljanso pajėgų Europoje turimos „Patriot“ atsargos yra nedidelės. Abu pareigūnai prašė neskelbti jų pavardžių, nes aptarė jautrius karinius klausimus.
Atsargos sumažėjo dalį Europoje laikytų JAV raketų perkėlus į Artimuosius Rytus. Ten JAV ir jų sąjungininkės Persijos įlankos regione naudojo „Patriot“ bei kitus perėmėjus gindamosi nuo Irano raketų ir dronų. 2026 metų rugpjūčio 28 dieną karui su Iranu suėjo šeši mėnesiai.
Vašingtone veikiančio Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) skaičiavimu, per konfliktą su Iranu buvo sunaudota apie 65 proc. JAV turėtų „Patriot“ perėmėjų – maždaug 1 500 iš 2 330 raketų. Liepos pabaigoje centro ekspertai vertino, kad JAV atsargose liko mažiau nei 1 000 tokių raketų.
JAV, prezidentaujant Joe Bidenui, Ukrainai perdavė apie 600 „Patriot“ perėmėjų. Londone veikiančio gynybos ir saugumo tyrimų instituto RUSI ekspertas Edas Arnoldas sakė, kad šie iš anksto suplanuoti perdavimai taip pat mažino atsargas, tačiau tikruoju lūžio tašku tapo netikėtai spartus raketų eikvojimas kare su Iranu. Pasak jo, tai atskleidė gamybos ir tiekimo grandinės suvaržymus.
Ukrainos pareigūnai tuo metu prašė papildomų „Patriot“. Kyjivas teigia, kad tik ši JAV pagaminta sistema gali patikimai stabdyti pažangias Rusijos balistines raketas, vis dažniau pralaužiančias Ukrainos oro gynybą. Tokių raketų prasiveržė ir per Rusijos apšaudymą rugpjūčio 26–27 dienos naktį.
NATO ir Pentagonas neigia kritinį stygių
Vyresnysis NATO karinis atstovas spaudai, JAV kariuomenės pulkininkas Martinas O’Donnellas, pareiškė, kad teiginiai apie kritiškai mažą „Patriot“ raketų skaičių Europoje „tiesiog neatitinka tikrovės“.
Jo teigimu, Aljansas gali atremti smūgius ir turi pakankamai oro gynybos amunicijos tiek savo teritorijai ginti, tiek paramai Ukrainai tęsti.
Pentagono vyriausiasis atstovas spaudai Seanas Parnellas rugpjūčio 27 dieną teiginius apie JAV amunicijos stygių taip pat pavadino melagingais. Pasak jo, JAV pajėgos jau sėkmingai vykdė operacijas keliose karinėse vadavietėse ir kartu išlaikė didelį, parengtą arsenalą savo kariams bei interesams ginti.
Vis dėlto AP kalbinti pareigūnai pranešė, kad JAV pajėgos Europoje taip pat susiduria su kritiniu ATACMS taktinių balistinių raketų stygiumi. Šios vidutinio nuotolio raketos skirtos smūgiams į taikinius už priešo linijos.
Bendra puolamosios amunicijos padėtis Europoje yra geresnė, nes dalis Europos kariuomenių turi savo tolimojo nuotolio iš orlaivių paleidžiamų raketų, tarp jų – Vokietijos „Taurus“ ir Jungtinės Karalystės bei Prancūzijos „Storm Shadow“.
„Patriot“ stygius laikomas ypač pavojingu dėl balistinių raketų greičio. Jos į taikinius neria daugiau nei penkis kartus už garsą greičiau, todėl oro gynybai lieka labai mažai laiko sureaguoti. „Patriot“ sistema seka raketą, apskaičiuoja jos trajektoriją ir paleidžia perėmėją, tačiau viena baterija gali apsaugoti tik ribotą teritoriją, pavyzdžiui, nedidelę karinę bazę, o ne visą miestą.
Galima alternatyva yra Prancūzijos ir Italijos kuriama „SAMP/T NG“ sistema. Tačiau ši atnaujinta versija dar nebuvo išbandyta mūšyje, o šiuo metu naudojamos „SAMP/T“ sistemos veikimo nuotolis yra mažesnis nei „Patriot“.
Nauja gamykla atsargas pradėtų papildyti 2027 metais
CSIS vyresniojo patarėjo ir atsargos JAV jūrų pėstininkų pulkininko Marko Canciano vertinimu, 2026 metais turėtų būti pagaminta apie 600 „Patriot“ raketų, įskaitant skirtąsias Europos valstybėms. Iki 2030 metų gamybą planuojama padidinti iki 2 000 raketų per metus.
NATO patvirtino, kad bendrovių MBDA ir RTX pirmoji Europoje „Patriot“ raketų gamykla Vokietijoje turėtų būti atidaryta 2026 metų rugsėjį. Pirmieji pristatymai galėtų prasidėti 2027 metų pradžioje.
Tarp pirmųjų užsakymus pateikusių šalių yra Vokietija, Nyderlandai, Rumunija ir Ispanija. NATO anksčiau paskelbė, kad šių valstybių koalicija pagal 5,5 mlrd. JAV dolerių vertės sutartį gali įsigyti iki 1 000 „Patriot“ raketų.
E. Arnoldas tvirtino, kad kai kurios šalys, įskaitant Vokietiją, jau įsigijo brangias „Patriot“ sistemas, tačiau neturi joms šaudmenų. Vokietijos gynybos ministerija atsisakė komentuoti turimų raketų skaičių.
Europos ir NATO pareigūnai vertina, kad Rusija galėtų būti pasirengusi pulti kurią nors Aljanso šalį iki 2030 metų, kai „Patriot“ atsargos, kaip prognozuojama, jau bus atkurtos. Iki tol Maskvos galimybes riboja beveik kasnakt vykdomos atakos prieš Ukrainą ir būtinybė galimo konflikto atveju kariauti ore dviem frontais.
JAV Centrinės žvalgybos agentūros direktorius Johnas Ratcliffe’as rugpjūčio 25 dieną lankėsi Maskvoje. Pranešta, kad jis perspėjo Rusiją nepulti NATO. Kremlius patvirtino jo pokalbius su Rusijos žvalgybos vadovais, tačiau nurodė, kad su prezidentu Vladimiru Putinu CŽA direktorius nesusitiko.
Rugpjūčio 27 dieną paklaustas apie šį perspėjimą JAV prezidentas Donaldas Trumpas atsisakė pateikti daugiau detalių, tačiau pareiškė, kad Rusija NATO nepuls.
