Esant ekstremaliajai situacijai, verslui gyvybiškai svarbią darbo tęstinumą užtikrinančią įrangą – mašinas ir susijusius gaminius (pvz., elektrinius mechanizmus, stakles, kėlimo įrenginius, judančias priemones ir kt.) – bus galima tiekti rinkai supaprastinus įprastus reikalavimus. Ši tvarka suvienodinta visoje Europos Sąjungoje (ES).
Pasak viceministrės Aušros Putk, pastarojo laikmečio krizinės situacijos skatina visą ES imtis atitinkamų ruošimosi veiksmų. „Galimybės pramonei sėkmingai veikti ištikus krizei, ypač tose srityse, kurios svarbios ir gyvybiškai būtinos, yra mūsų visų tikslas. Numatyta išimtis nedarytų jokios įtakos kasdienio gyvenimo sąlygomis, bet, atsitikus ekstremaliajai situacijai, padėtų užtikrinti nepertraukiamas mašinų tiekimo grandines“, – sako A. Putk.
Numatyta, kad, įvykus ekstremaliajai situacijai ES, jos galiojimo metu, tokių gaminių atitikties vertinimas būtų atliekamas prioriteto tvarka. Gamintojai taip pat galėtų naudotis specialiomis galimybėmis – išimties tvarka kreiptis dėl atskiro leidimo pateikti rinkai arba pradėti eksploatuoti konkrečias mašinas, kurioms nebuvo atliktos notifikuotosios įstaigos atitikties vertinimo procedūros.
Be to, ekstremaliosios situacijos metu rinkos priežiūros institucijos teiktų pirmenybę mašinų, pripažintų kilus krizei svarbia preke, priežiūros veiklai ir stiprintų su tuo susijusius pajėgumus.
Svarbu tai, kad, nepaisant supaprastintos tvarkos, mašinos visais atvejais turėtų būti saugios ir atitikti taikytinus esminius sveikatos ir saugos reikalavimus. Vis dėlto, tokios mašinos negalėtų būti ženklinamos CE ženklu, kartu aiškiai pateikiant informaciją, kad jos pateikiamos rinkai kaip kilus krizei svarbi prekė.
Mašinas plačiai naudoja tiek profesionalūs, tiek neprofesionalūs naudotojai, o šių gaminių rinkos priežiūrą Lietuvoje vykdo Valstybinė darbo inspekcija kartu su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Ši tvarka – pavasario pabaigoje visoje ES įsigaliojusio Vidaus rinkos ekstremaliųjų situacijų ir atsparumo akto (IMERA) teisėkūros paketo dalis. Naujojo ES teisinio reguliavimo poreikis kilo reaguojant į pastarųjų metų krizes, kurios parodė vidaus rinkos pažeidžiamumą, koordinuoto valstybių narių veikimo trūkumą, laisvo prekių, paslaugų ir asmenų judėjimo ribojimus taikytomis priemonėmis.
