Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) atmetė kaip nepagrįstą žurnalisčių Ritos Miliūtės ir Vilmos Danauskienės skundą ginče dėl prieš maždaug šešerius metus nepateikto ir vėliau ištrinto Vyriausybės pasitarimo garso įrašo. Apie sprendimą pranešė Teisingumo ministerija.
Ko žurnalistės reikalavo Strasbūre
Žurnalistės EŽTT skundėsi, kad pareigūnai, atsakingi už valstybės institucijos disponuojamos informacijos joms nesuteikimą, nebuvo patraukti administracinėn atsakomybėn ir kad iš jų nebuvo priteista kompensacija. Teismas šioje byloje vertino, ar Lietuvos teisėje numatytos pakankamos teisinės gynybos priemonės dėl valdžios institucijų atsisakymo suteikti informaciją ir ar pagal Europos žmogaus teisių konvenciją jos turėtų apimti konkrečių pareigūnų teisinę atsakomybę.
2018-ųjų ginčas dėl ištrinto įrašo
Ginčas kilo dar 2018 metais, kai tuomet Sauliaus Skvernelio vadovaujama Vyriausybė atsisakė žurnalistams pateikti ministrų kabineto pasitarimo garso įrašą, o vėliau informavo, kad jis buvo sunaikintas. Pats pasitarimas vyko 2018 m. spalio 3 d., o įrašas buvo ištrintas spalio 5 d. Vyriausybės kanceliarija tuomet nurodė, kad ministrų kabineto pasitarimų garso įrašai yra neskelbtini, ir pasiūlė pareiškėjoms susipažinti su viešai skelbiamu pasitarimo protokolu. Pasitarime, dėl kurio įrašo kilo ginčas, buvo svarstytos įstatymo pataisos dėl galimybės žurnalistams neatlygintinai naudotis registrų duomenimis.
Lietuvos teismų kelias
Pareiškėjos sprendimą skundė teismui, ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatė žurnalistų teisės gauti, rinkti ir skleisti informaciją pažeidimą. 2020 m. liepos 23 d. LVAT konstatavo, kad Vyriausybė, atsisakiusi pateikti įrašą, pažeidė Visuomenės informavimo įstatymą. Vis dėlto, kadangi įrašas jau buvo ištrintas ir jo atkūrimas techniškai neįmanomas, teismas neįpareigojo Vyriausybės jo atkurti.
Žurnalistės taip pat kreipėsi į teismą dėl pareigūnų atsakomybės pagal Administracinių nusižengimų kodeksą – skunde minėti tuometinis premjeras Saulius Skvernelis, Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis ir premjero patarėjas Tomas Beržinskas. Teismai jų veiksmuose administracinio nusižengimo neįžvelgė. Pareiškėjos pateikė ir individualų konstitucinį skundą, tačiau Konstitucinis Teismas atsisakė jį priimti nagrinėti.
Kodėl EŽTT nepatenkino skundo
EŽTT atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu laikotarpiu teisės aktai aiškiai nereikalavo saugoti Vyriausybės pasitarimų įrašų, o aptariamas įrašas buvo ištrintas automatiškai pagal tuo metu galiojusią praktiką. Teismas pažymėjo, jog nacionaliniai teismai nustatė, kad sprendimą nesuteikti įrašo priėmė ne vienas konkretus pareigūnas, o jis buvo priimtas kolegialiai.
Be to, EŽTT nurodė, kad netrukus po šių įvykių Lietuvos teisės aktai buvo pakeisti – įtvirtinta pareiga įrašinėti Vyriausybės pasitarimus ir juos viešai transliuoti. Nuo 2019 m. sausio 1 d. visi Vyriausybės pasitarimai transliuojami internetu, o jų įrašai skelbiami viešai. Apibendrindamas teismas pabrėžė, kad žurnalistų teisė rinkti informaciją yra esminė spaudos laisvės dalis, tačiau šioje byloje nacionalinės institucijos suteikė veiksmingą teisinės gynybos priemonę – pripažino teisės pažeidimą ir iš esmės išnagrinėjo skundą.
