Laikinasis krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pareiškė, kad vasarą ar rudenį į Lietuvą atkeliausiantys dronų perėmimo interceptorių prototipai pirmiausia bus išbandyti kariuomenėje, o didesni kiekiai užsakomi tik po bandymų ir karių apmokymo. Kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras patvirtino, kad bandomuosius prototipus šalis turėtų gauti vasaros pabaigoje arba rudenį.
Ministro pozicija: „prototipas", kurį reikia išbandyti
R. Kaunas pabrėžė, kad tokia ginkluotė Lietuvos kariuomenei yra visiškai nauja. „Mums tai yra prototipas ir kariuomenei tai yra prototipas, nes mes nenaudojame tokios ginkluotės. Mums reikia apmokyti savo karius ta ginkluote naudotis", – „Žinių radijui" sakė ministras. Anot jo, todėl būtina įsigyti bandomąją partiją, apmokyti karius, ir tik tuomet planavimo dokumentuose atsiras didesnių kiekių įsigijimas.
Ministras teigė pats savo akimis matęs, kaip veikia „Merops" interceptorius: „Aš pats mačiau, kaip jis veikia, savo akimis stebėjau, kaip jis numuša „Shahed"." R. Kaunas argumentuoja, kad „Merops" sistema jau išbandyta Ukrainoje realiomis karo sąlygomis prieš greitas ir netikėtas bepiločių atakas. Vaikšnoras savo ruožtu pažymėjo, kad jeigu į šalies oro erdvę įskristų dar vienas bepilotis orlaivis, šios priemonės būtų panaudotos.
„Merops" sistema ir 48 perėmimo dronai
Krašto apsaugos ministerija siekia iš JAV gamintojo „Perennial Autonomy" įsigyti „Merops AS-3 Surveyor" sistemos kompleksą su 48 perėmimo dronais. Iš jų 24 turi terminius (infraraudonųjų spindulių) ieškiklius, o kiti 24 – radijo bangų ieškiklius; visi komplektuojami su treniruočių parašiutais ir be kovinės įrangos. Pati sistema jungia radarus, optinius jutiklius, dirbtinį intelektą ir specializuotus perėmimo bepiločius orlaivius.
Ministerija prašė vyriausybės leidimo pirkti bandomąją partiją netaikant įprastų viešųjų pirkimų procedūrų, remdamasi nacionalinio saugumo interesais. Greta interceptorių stiprinami ir detekciniai gebėjimai – jau Lietuvoje esantys radarai diegiami kariuomenės inžinerinio bataliono pajėgomis, kad juos būtų galima greičiau dislokuoti. Ekonomikos ir inovacijų ministerija oro gynybos prototipams kurti skyrė papildomus 3 mln. eurų, be ankstesnio pirmojo etapo finansavimo. Vasario bandymuose skirtingus sprendimus išbandė kelios įmonės, tarp jų „IT logika", „Teltonika EMS" ir „Dangaus šviesos"; siekiama technologijas sujungti į vieną įrenginį. Pasak R. Kauno, kuriama įranga tarnaus ne tik kariuomenei, bet ir pasienio apsaugai bei viešojo saugumo tarnyboms.
Dronų įsibrovimai regione ir oro pavojaus skelbimai
Poreikį naujoms priemonėms paaštrino pastarojo meto incidentai. Paskutinį kartą oro pavojus buvo skelbtas gegužės 21 d. Utenos apskrityje, kai pranešta apie du į šalies teritoriją įskridusius dronus. Diena anksčiau, gegužės 20 d., oro pavojus ir raudonas grėsmės lygis skelbtas Vilniaus apskrityje – pirmas toks atvejis atkurtos valstybės istorijoje.
Lietuvos kariuomenės grėsmės skalę sudaro statusai „Balta" (pavojaus nėra), „Geltona" (ataka tikėtina, bet dar nevyksta) ir „Raudona" (tiesioginė grėsmė gyvybei, ekstremali situacija). Panašūs bepiločių orlaivių incidentai pastaruoju metu fiksuojami ir kitose Baltijos šalyse bei regione – Latvijoje, Estijoje, Suomijoje ir Lenkijoje. Pareigūnai ir ekspertai šiuos įsibrovimus į Baltijos šalių oro erdvę vertina kaip nuoseklios ir kryptingos veiklos, o ne pavienių atvejų, dalį. Lietuvos kariuomenė yra suformavusi specializuotas dronų pajėgas, integruojant naujus pajėgumus į bendrą oro gynybos sistemą.
