Lietuva rengia Nepagrįstai įgyto turto konfiskavimo įstatymo projektą, kuriuo dabartinis civilinio turto konfiskavimo reguliavimas būtų suderintas su Europos Sąjungos teise. Pataisomis siekiama palengvinti duomenų mainus su kitų ES valstybių teisėsauga ir sudaryti sąlygas skubiau apsaugoti turtą, jei jis perleistas tretiesiems asmenims.
„Civilinis“ pavadinimas kliudė bendradarbiauti su užsieniu
Projektą rengia įvairių institucijų teisininkai. Vienas rengėjų – Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas ir Vytauto Didžiojo universiteto docentas Marijus Šalčius, prokuratūroje dirbęs 23 metus.
Siūloma atsisakyti Civilinio turto konfiskavimo įstatymo pavadinimo ir jį pakeisti į Nepagrįstai įgyto turto konfiskavimo įstatymą. M. Šalčiaus teigimu, žodis „civilinis“ užsienio teisėsaugos institucijoms sudaro įspūdį, kad tai su baudžiamuoju procesu nesusijusi priemonė, nors iš tiesų institutas yra su juo susietas.
Galiojantis įstatymas įsigaliojo 2020 m. liepos 1 d. Pagal prokuratūros informaciją, turto tyrimą jo pagrindu pradeda prokuroras, esant įstatyme nustatytam įtarimo pagrindui.
Tyrimo pradžios riba būtų mažinama daugiau nei perpus
Projekte siūloma turto tyrimą pradėti, kai turto ir teisėtų pajamų skirtumas pasiekia 900 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (BBND), o ne dabartinius 2 000 BBND. M. Šalčius dabartinę ribą vadina viena aukščiausių ES ir teigia, kad ji praktikoje riboja šio instituto taikymą.
Pagal siūlymą vertės riba liktų tyrimo pradžios sąlyga, tačiau nebebūtų formali kliūtis konfiskuoti turtą, jei teismas nustatytų jo nusikalstamą kilmę. Teisėjas nurodė, kad yra buvę bylų, kuriose toks turtas nebuvo konfiskuotas vien dėl to, kad jo vertė nagrinėjant bylą nežymiai nukrito žemiau nustatytos ribos.
Taip pat siūloma leisti pradėti tyrimą, kai yra pagrindas įtarti, kad turtą valdo nesąžiningas įgijėjas, ne tik pagrindinis asmuo. Projekte numatytas ir taikus susitarimas, kuris leistų konfiskavimo procesą užbaigti ikiteisminėje stadijoje, bei platesnis nusikalstamų veikų, kurioms galėtų būti taikomas šis institutas, apibrėžimas.
ES direktyvą Lietuva privalės įgyvendinti iki lapkričio
2024 m. spalio 17 d. teisėsaugos ir kitų institucijų vadovų deklaracijoje buvo pabrėžtos kliūtys keičiantis informacija su užsieniu ir būtinybė efektyvinti turto konfiskavimą bei turto tyrimus.
ES direktyvos 16 straipsnis įpareigoja valstybes nares numatyti galimybę konfiskuoti su nusikalstama veika susietą nepagrįstą turtą, kai kiti direktyvoje nustatyti konfiskavimo būdai negali būti taikomi. Nacionalinės nuostatos turi įsigalioti ne vėliau kaip 2026 m. lapkričio 23 d.
M. Šalčiaus teigimu, šis pataisų paketas tiesiogiai nesprendžia Specialiųjų tyrimų tarnybos prašymo leisti turto tyrimus atlikti lygiagrečiai su korupcinių bylų ikiteisminiais tyrimais. Pareigūnų pageidavimas iki tyrimo gauti daugiau informacijos taip pat paliktas vėlesniems teisėkūros etapams.
